Greičiau nei naršyklėje!
51 santykiai: Akustika, Algimantas Masiulis, Algis Uždavinys, Astronomija, Atėnų mokykla (Rafaelis), Boetijus, Briaunainis, Draugiškasis skaičius, Elgesio su gyvūnais etika, Eudoksas, Ezoterika, Filosofija, Fizionomija, Geometrija, Gyvūnų teisės, Harmonija (muzika), Hermetinis rinkinys, Hermis Trismegistas, Hipodamas, Jamblichas, Kampas, Kontorniatas, Kosmas, Krotonė, Matematika, Matematinė konstanta, Mūzos, Muzikos pedagogika, Muzikos spauda, Numa Pompilijus, Numenijas, Numerologija, Pitagorininkai, Pitagorizmas, Pitagoro darna, Pitagoro teorema, Platonas, Platono kūnas, Reinkarnacija, Renesansas, Saulės sistemos tyrimai ir atradimai, Seneka, Taisyklingasis briaunainis, Vakarų filosofija, Venera (planeta), VI amžius pr. m. e., Vila d'Estė, Zalmoksis, 1 (skaičius), 496 m. pr. m. e., ..., 7 (skaičius). Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Akustika
Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimądujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsąir infragarsą.
Nauja!!: Pitagoras ir Akustika · Žiūrėti daugiau »
Algimantas Masiulis
41245 Algimantas Masiulis (1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių raj. – 2008 m. rugpjūčio 19 d. Kaune) – lietuvių teatro ir kino aktorius.
Nauja!!: Pitagoras ir Algimantas Masiulis · Žiūrėti daugiau »
Algis Uždavinys
Algis Uždavinys (1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje, Lietuvos TSR – 2010 m. liepos 25 d. Kabeliuose, Lietuva) – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas.
Nauja!!: Pitagoras ir Algis Uždavinys · Žiūrėti daugiau »
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Nauja!!: Pitagoras ir Astronomija · Žiūrėti daugiau »
Atėnų mokykla (Rafaelis)
„Atėnų mokykla“ – italų renesanso dailės meistro Rafaelio (1483–1520) freska, sukurta popiežiaus Julijaus II užsakymu Vatikano Apaštalų rūmų kambaryje Stanza della Segnatura, viename vadinamųjų Rafaelio kambarių.
Nauja!!: Pitagoras ir Atėnų mokykla (Rafaelis) · Žiūrėti daugiau »
Boetijus
Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas Boetijus (arba Boecijus, lot. Boethius, apie 480–524m.) – viduramžių muzikos teoretikas ir filosofas.
Nauja!!: Pitagoras ir Boetijus · Žiūrėti daugiau »
Briaunainis
Elementarioje geometrijoje briaunainis (taip pat daugiasienis arba poliedras) – tai trimatis kūnas, turintis plokščių daugiakampių sienas, tiesias briaunas ir smailias viršūnes.
Nauja!!: Pitagoras ir Briaunainis · Žiūrėti daugiau »
Draugiškasis skaičius
Iliustracija, kad skaičiai 220 ir 284 yra draugiškieji. Draugiškieji skaičiai yra du natūriniai skaičiai, kurių kiekvienas lygus antrojo skaičiaus visų natūrinių daliklių, išskyrus patį skaičių, sumai.
Nauja!!: Pitagoras ir Draugiškasis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Elgesio su gyvūnais etika
Elgesio su gyvūnais etika – taikomosios etikos atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su gyvūnais moralinius klausimus.
Nauja!!: Pitagoras ir Elgesio su gyvūnais etika · Žiūrėti daugiau »
Eudoksas
Eudoksas Knidietis (apie 408 Knide – apie 355 m. pr. m. e.) – senovės graikų matematikas, vienas žymiausių senovės astronomų, matematikų ir astronomų mokyklos įkūrėjas.
Nauja!!: Pitagoras ir Eudoksas · Žiūrėti daugiau »
Ezoterika
Ezoterika – ezoterinių pažiūrų, nuostatų laikymasis, t. p. ezoterinis žinojimas; žodis kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἔσω (esô), „vidinis“, išvestinė sąvoka, reiškianti „susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“.
Nauja!!: Pitagoras ir Ezoterika · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Pitagoras ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Fizionomija
Litografinis piešinys, kuriame pateikiamas fizionominis ryšys tarp žmogaus ir plėšrūno. Kūrinio autorius – Charles Le Brun (1619–1690 m.) Fizionomija (iš gr. φύσις – „gamta“ + gnomon – „vertintojas“) – praktika, kuomet asmens charakteris ar asmenybė vertinama atsižvelgiant į jo išvaizdą, ypač veidą.
Nauja!!: Pitagoras ir Fizionomija · Žiūrėti daugiau »
Geometrija
Cyclopedia, 1728 m.) Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius.
Nauja!!: Pitagoras ir Geometrija · Žiūrėti daugiau »
Gyvūnų teisės
Gyvūnų teisių šalininkai teigia, kad gyvūnai turėtų būti vertinami kaip teises turinčios asmenybės, o ne žmonių nuosavybė. Gyvūnų teisės – iš įvairių etikos pozicijų grindžiama idėja, kuria pasisakoma už vienodątapačių žmonių ir gyvūnų interesų vertinimą, dėl kurio pastariesiems būtų suteiktos pamatinės, jų poreikius atitinkančios, teisės.
Nauja!!: Pitagoras ir Gyvūnų teisės · Žiūrėti daugiau »
Harmonija (muzika)
Harmonija muzikoje – tai melodijąlydinčių garsų visuma.
Nauja!!: Pitagoras ir Harmonija (muzika) · Žiūrėti daugiau »
Hermetinis rinkinys
''Corpus Hermeticum''. Pirmojo Fičino lotyniško leidimo 1471 m. egzempliorius. '' Bibliotheca Philosophica Hermetica'', Amsterdamas Hermetinis rinkinys – hermetizmo tradicijos tekstų korpusas, priskiriamas mitiniam mokytojui Hermiui Trismegistui.
Nauja!!: Pitagoras ir Hermetinis rinkinys · Žiūrėti daugiau »
Hermis Trismegistas
Hermis Trismegistas viduramžių graviūroje Hermis Trismegistas – mitinis filosofas, pranašas, sinkretinė dievybė, kurioje persipina graikų dievo Hermio ir egiptiečių Toto bruožai.
Nauja!!: Pitagoras ir Hermis Trismegistas · Žiūrėti daugiau »
Hipodamas
Hipodamas (Hippodamos, gr. Ἱππόδαμος, g. 498 m. pr. m. e. – m. 408 m. pr. m. e.) – graikų architektas, miestų planuotojas, geometrinio stačiakampio miesto idėjos autorius.
Nauja!!: Pitagoras ir Hipodamas · Žiūrėti daugiau »
Jamblichas
Jamblichas Chalkidietis Jamblichas Chalkidietis (245–325 m.) – helenų neoplatonizmo filosofas iš Sirijos, kuris stipriai įtakojo vėlyvajį neoplatonizmąir Vakarų nekrikščionių filosofiją.
Nauja!!: Pitagoras ir Jamblichas · Žiūrėti daugiau »
Kampas
45° kampas. Kampas – geometrijoje ir trigonometrijoje figūra, kuriąsudaro dvi tiesės, turinčios bendrąsusikirtimo tašką, jos dar yra vadinamos kampo kraštinėmis.
Nauja!!: Pitagoras ir Kampas · Žiūrėti daugiau »
Kontorniatas
Kontorniatas Kontorniatas (iš 'kontūras') – savotiškas bronzinis medalionas, kurio pakraščiai apvesti giliais grioveliais.
Nauja!!: Pitagoras ir Kontorniatas · Žiūrėti daugiau »
Kosmas
Kosmas arba kosmosas ('tvarka, valdžia, puošmena, grožis, pasaulis') – svarbi senovės graikų filosofijos sąvoka, nusakanti pasaulio tvarką, jo grožį, taip pat patį pasaulį kaip tvarkingąir gražiąesinių visumą.
Nauja!!: Pitagoras ir Kosmas · Žiūrėti daugiau »
Krotonė
Krotonė – miestas pietų Italijoje, Kalabrijoje, prie Jonijos jūros.
Nauja!!: Pitagoras ir Krotonė · Žiūrėti daugiau »
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Nauja!!: Pitagoras ir Matematika · Žiūrėti daugiau »
Matematinė konstanta
Matematinė konstanta – matematikoje naudojamas nekintamas dydis.
Nauja!!: Pitagoras ir Matematinė konstanta · Žiūrėti daugiau »
Mūzos
Mūzos graikų mitologijoje – devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukterys ir trys pradinės, aprašomos Pausanijo.
Nauja!!: Pitagoras ir Mūzos · Žiūrėti daugiau »
Muzikos pedagogika
Muzikos pedagogika, muzikos edukologija – kryptingo ir sistemingo muzikinio ugdymo teorija ir praktika.
Nauja!!: Pitagoras ir Muzikos pedagogika · Žiūrėti daugiau »
Muzikos spauda
Muzikos spauda – periodiniai ir neperiodiniai muzikos leidiniai, raštija, literatūra.
Nauja!!: Pitagoras ir Muzikos spauda · Žiūrėti daugiau »
Numa Pompilijus
Anko Marcijaus, ketvirtojo Romos karaliaus bei spėjamo Numos anūko, profiliais averse. Numa Pompilijus (753 m. pr. m. e. balandžio 21 d. – 673 m. pr. m. e.) – pagal legendas buvo antrasis Romos karalius, užėmęs sostąpo Romulo; valdė 717 – 673 m. pr. m. e. Romului mirus, romėnai išrinko sabinąNumąPompilijų miesto karaliumi, kad jis būtų lojalus miesto gyventojams. Plutarchas pasakojo, kad Numa buvo jauniausias iš keturių Pomponijaus sūnų, gimęs Romos įkūrimo dieną(tradiciškai – 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.). Jis gyveno labai asketiškai, jo namuose nebuvo jokios prabangos. Numa buvo vedęs vienintelę sabinų karaliaus Tito Tacijaus (Titus Tatius) dukrąTaciją(Tatia). Po 13 santuokinio gyvenimo metų Tacija mirė. Plutarchas rašė, kad vieni autoriai minėjo, jog jie turėjo tik dukterį Pompiliją(Pompilia), o kiti – kad jis turėjo ir 5 sūnus, iš kurių kilo 5 kilmingųjų šeimos: Treti autoriai manė, kad istorija apie sūnus yra tik mėginimas įsiteikti kilmingųjų šeimoms. Manoma, kad Pompilija, kurios motina buvo pirmoji Numos žmona Tacija arba antroji žmona Lukrecija (Lucretia), ištekėjo už tokio Marcijaus (Marcius), ir jų sūnus vėliau tapo ketvirtuoju Romos karaliumi Anku Marcijumi. 717 m. pr. m. e., netrukus po Romulo mirties, Numai pasiūlė Romos karalystę. Numa pradžioje atsisakė, bet vėliau jo tėvas ir kiti giminaičiai jį įtikino sutikti. Numa vėliau buvo garbinamas už išmintį ir pamaldumą. Legendos pasakoja, kad nimfa Egerija (Egeria) išmokė jį būti išmintigu įstatymkuriu. Parodydamas savo palankumądievas Jupiteris iš dangaus numetė skydąant Palatino kalvos, ir ant to skydo buvo užrašyta pranašystė. Karalius Numa įsakė padaryti dar vienuolika tokių pat skydų, vadintų ancilia. Vadinamuosius šventuosius Jupiterio skydus kiekvienais metais nešdavo žynių salijų eisena. Pagal tradicijąNuma paskelbė kalendoriaus reformą, kuri suderino saulės ir mėnulio kalendorius, ir žynių, vadintų Pontifices, konstituciją. Plutarchas teigė, kad kitose Numos įsteigtose Romos institucijose jis įžiūrėjęs Lakonijos įtakąir tai aiškino Numos ryšiais su sabinų kultūra, nes „Numa kilęs iš sabinų, kurie skelbiasi esantys Lakonijos kolonijos palikuonimis“. Teigiama, kad Numa padalino Romos teritorijąį pagus ir liepė įkurti tradicines amatininkų gildijas: „Skirdamas žmones pagal kelis amatus ir verslus jis sukūrė muzikantų, auksakalių, dailidžių, mildažių, batsiuvių, kailialupių, varkalių ir puodžių bendruomenes; visus likusius amatininkus jis suburė į dar vienąbendruomenę; kiekvienai bendruomenei jis sudarė teismus, tarybas ir religines apeigas.“ (Plutarchas) Numa taip pat įsteigė vestalių instituciją. Plutarchas rašė, kad romėnų ankstyvoji religija buvo be dievų atvaizdų. Jis rašė, kad „Numa uždraudė romėnams vaizduoti dievus tiek žmogaus, tiek gyvūno pavidalo. Anksčiau neturėjo jie jokių dieviškų būtybių atvaizdų ir statulų; pirmus šimtąseptyniasdešimt metų jie statė šventyklas ir kitokius šventus statinius, bet juose nebūdavo jokių figūrų. Jis įtikino, kad nepagarbu yra dieviškus dalykus vaizduoti yrančiais daiktais ir kad mes neturime sampratos apie dievą, tik jo suvokimą.“ Numa Pompilijus mirė 673 m. pr. m. e. nuo senatvės. Jo sostąperėmė Tulas Hostilijus (Tullus Hostilius). Jo gyvenimo istorija laikoma legenda dėl daugelio neatitikimų su istoriniais duomenimis. Žinomiausias anachronizmas yra faktas, kad jis buvo Pitagoro draugas, o Pitagoras, manoma, mirė apie 500 m. pr. m. e. Kategorija:Senovės Romos karaliai.
Nauja!!: Pitagoras ir Numa Pompilijus · Žiūrėti daugiau »
Numenijas
Numenijas iš Apamėjos – Romos imperijos valdomoje Sirijoje (Apamėjoje) II a. gyvenęs helenų filosofas.
Nauja!!: Pitagoras ir Numenijas · Žiūrėti daugiau »
Numerologija
Pietro Bongo, ''Numerorum mysteria'', 1591 Numerologija – teorija, teigianti, kad skaičiai, su kuriais žmogus susiduria gyvenime, vienaip ar kitaip veikia jo gyvenimą.
Nauja!!: Pitagoras ir Numerologija · Žiūrėti daugiau »
Pitagorininkai
Pitagorininkai – Pitagoro įsteigtos mokyklos nariai, gyvenę Krotone (Pietų Italija) į vienuolių bendruomenę panašioje bendrijoje.
Nauja!!: Pitagoras ir Pitagorininkai · Žiūrėti daugiau »
Pitagorizmas
Pitagorizmas – graikų religijos, filosofijos ir mokslo kryptis, pradėta Pitagoro, plėtota jo pasekėjų (VI–IV a. pr. m. e.). Apie pitagorizmąpirmasis rašė Filolajas Krotonietis veikale „Apie gamtą“.
Nauja!!: Pitagoras ir Pitagorizmas · Žiūrėti daugiau »
Pitagoro darna
Pitagoro darna muzikoje – vadinama garsų derinimo sistema, kurioje visi intervalai gali būti išvedami remiantis pagrindiniu kvintos intervalu, kurio garsų dažnių santykis lygus (3:2).
Nauja!!: Pitagoras ir Pitagoro darna · Žiūrėti daugiau »
Pitagoro teorema
Vaizdinis paaiškinimas su vandens indais. Visas vanduo iš dviejų viršutinių indų be liekanos ir pertekliaus suteka į apatinį. Pitagoro teorema – teorema, kuri teigia, jog stataus trikampio statinių kvadratų suma yra lygi įžambinės kvadratui: Pavyzdžiui, jei a.
Nauja!!: Pitagoras ir Pitagoro teorema · Žiūrėti daugiau »
Platonas
Platonas (Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose.
Nauja!!: Pitagoras ir Platonas · Žiūrėti daugiau »
Platono kūnas
Trimatėje erdvėje Platono kūnas – taisyklingasis iškilasis briaunainis, kitaip daugiasienis, poliedras.
Nauja!!: Pitagoras ir Platono kūnas · Žiūrėti daugiau »
Reinkarnacija
Reinkarnacija ('sugrįžimas į kūną') – tariamas reiškinys, kai esminė žmogaus dalis (siela ar dvasia) po jo mirties įsikūnija į kitąžmogų, paukštį ar gyvūną.
Nauja!!: Pitagoras ir Reinkarnacija · Žiūrėti daugiau »
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Nauja!!: Pitagoras ir Renesansas · Žiūrėti daugiau »
Saulės sistemos tyrimai ir atradimai
M. Koperniko heliocentrinė teorija Saulės sistemos tyrimai ir atradimai − istorinės mokslinės žinios apie Saulės sistemąir jos kūnus.
Nauja!!: Pitagoras ir Saulės sistemos tyrimai ir atradimai · Žiūrėti daugiau »
Seneka
Lucijus Anėjus Seneka (Lucius Annaeus Seneca; 4 m. pr. m. e. Kordoboje – 65 m. balandžio 19 ar 20 d. netoli Romos) – romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.
Nauja!!: Pitagoras ir Seneka · Žiūrėti daugiau »
Taisyklingasis briaunainis
Taisyklingasis briaunainis – labai simetriška geometrinė trimatė figūra, kurios vienarūšiai gretimi elementai yra tranzityvūs: viršūnės, briaunos ir sienos.
Nauja!!: Pitagoras ir Taisyklingasis briaunainis · Žiūrėti daugiau »
Vakarų filosofija
Vakarų filosofija – filosofija, apimanti Vakarų pasaulio filosofinę mintį ir kūrybą.
Nauja!!: Pitagoras ir Vakarų filosofija · Žiūrėti daugiau »
Venera (planeta)
Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).
Nauja!!: Pitagoras ir Venera (planeta) · Žiūrėti daugiau »
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Pitagoras ir VI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vila d'Estė
Vila d’Estė – XVI a. vila Tivolyje, netoli Romos.
Nauja!!: Pitagoras ir Vila d'Estė · Žiūrėti daugiau »
Zalmoksis
thumbZalmoksis – trakų dievas.
Nauja!!: Pitagoras ir Zalmoksis · Žiūrėti daugiau »
1 (skaičius)
1 (vienas, vienetas) – skaitmuo, vieno objekto skaičių atvaizduojantis simbolis.
Nauja!!: Pitagoras ir 1 (skaičius) · Žiūrėti daugiau »
496 m. pr. m. e.
496 m. pr.
Nauja!!: Pitagoras ir 496 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
7 (skaičius)
7 (septyni, septynetas) – skaitmuo, septynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis.
Nauja!!: Pitagoras ir 7 (skaičius) · Žiūrėti daugiau »
