Turinys
32 santykiai: Afiksas, Afrikanų kalba, Agliutinacinė kalba, Anglų kalba, Artikelis, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Bulgarų kalba, Daiktavardis, Daugiskaita, Fleksinė kalba, Galūnė (kalbotyra), Gramatinis laikas, Inkorporacinė kalba, Izoliacinė kalba, Kaityba (kalbotyra), Leksika, Linksnis, Lotynų kalba, Makedonų kalba, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Olandų kalba, Persų kalba, Polinksnis, Prancūzų kalba, Priešdėlis, Prielinksnis, Priesaga, Romanų kalbos, Sintaksė, Vardažodis.
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Afiksas
Afrikanų kalba
Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Afrikanų kalba
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Agliutinacinė kalba
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Anglų kalba
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Artikelis
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Asmuo (gramatika)
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Šaknis (kalbotyra)
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Bulgarų kalba
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Daiktavardis
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Daugiskaita
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Fleksinė kalba
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Galūnė (kalbotyra)
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Gramatinis laikas
Inkorporacinė kalba
Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Inkorporacinė kalba
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Izoliacinė kalba
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Kaityba (kalbotyra)
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Leksika
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Linksnis
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Lotynų kalba
Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Makedonų kalba
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės).
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Modalumas (kalbotyra)
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Morfema
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Olandų kalba
Persų kalba
Persų kalba, arba farsi (.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Persų kalba
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Polinksnis
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Prancūzų kalba
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Priešdėlis
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Prielinksnis
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Priesaga
Romanų kalbos
Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Romanų kalbos
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Sintaksė
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Peržiūrėti Analitinė kalba ir Vardažodis