Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Čartoriskiai, Baltojo erelio ordinas, Fortūnatas Gorskis (1745), Juozapas Zabiela, Kauno apskritis, Kauno apskritis (1565–1795), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Motiejus Sobolevskis, Mstislavlio kaštelionas, Mykolas Jonas Gorskis, Mykolas Zabiela, Radomo konfederacija, Simonas Zabiela (m. 1824), Stanislovas Augustas Poniatovskis, Stanislovas Leščinskis, Upytės apskritis, Valentas Faustinas Sobolevskis, 1710 m., 1730 m., 1733 m., 1744 m., 1750 m., 1752 m., 1754 m., 1761 m., 1764 m., 1767 m., 1775 m., 1776 m..
Čartoriskiai
Čartoriskių Vytis 1785 m. Čartoriskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, didikų, Čartoriskių herbo kunigaikščių giminė, kildinusi save iš Gediminaičių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Čartoriskiai · Žiūrėti daugiau »
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Baltojo erelio ordinas · Žiūrėti daugiau »
Fortūnatas Gorskis (1745)
Fortūnatas Gorskis (apie 1745 m. – apie 1810 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos didikas, Lenkijos nacionalinės kavalerijos rotmistras, Švento Stanislovo ordino kavalierius.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Fortūnatas Gorskis (1745) · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Zabiela
Juozapas Zabiela (1750? – 1794 m. gegužės 9 d.) – Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos-Lenkijos didikas.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Juozapas Zabiela · Žiūrėti daugiau »
Kauno apskritis
Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Kauno apskritis · Žiūrėti daugiau »
Kauno apskritis (1565–1795)
Kauno apskritis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis-teritorinis vienetas, Vilniaus vaivadijos dalis.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Kauno apskritis (1565–1795) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Motiejus Sobolevskis
Motiejus Leonas Sobolevskis (1724-1804) – pasiuntinys į seimą, Ketverių metų seimo senatorius, Varšuvos kaštelionas, nuo 1780 m., o po to Varšuvos vaivada, žemės ir Varšuvos miesto raštininkas 1764 metais.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Motiejus Sobolevskis · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Jonas Gorskis
Mykolas Jonas Gorskis (apie 1717 m. – 1776 m. gegužės 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikas.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Mykolas Jonas Gorskis · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Zabiela
Mykolas Zabiela (1760–1815) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos armijos generolas--leitenantas, ATR-Maskvos 1792 m.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Mykolas Zabiela · Žiūrėti daugiau »
Radomo konfederacija
Radomo konfederacija (1767–1768 m.) – Abiejų Tautų Respublikos stambiųjų feodalų ir bajorų (šlėktų) ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti karaliaus valdžią.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Radomo konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Simonas Zabiela (m. 1824)
Simonas Zabiela (1750 m. vasario 14 d. – 1824 m. rugpjūčio 30 d.) – grafas, LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Minsko kaštelionas (1787–1792), liaudies kavalerijos vicebrigadininkas, Lietuvos armijos generolas-leitenantas, Baltojo erelio ir Švento Stanislovo ordinų kavalierius.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Simonas Zabiela (m. 1824) · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Augustas Poniatovskis
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Stanislovas Augustas Poniatovskis · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Leščinskis
Stanislovas Boguslavas Leščinskis (1677 m. spalio 20 d. – 1766 m. vasario 23 d.), arba Stanislovas I – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos ir Baro kunigaikštis (1737–1766).
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Stanislovas Leščinskis · Žiūrėti daugiau »
Upytės apskritis
Upytės apskritis Vilniaus gubernijoje 1795 m. Upytės apskritis (Upytės pavietas) buvo vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Upytės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Valentas Faustinas Sobolevskis
Grafas Valentas Faustinas Sobolevskis (1765–1831) – Lenkijos aristokratas, užėmęs Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos kongreso karalystės valstybinio valdymo aukštus postus.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir Valentas Faustinas Sobolevskis · Žiūrėti daugiau »
1710 m.
1710 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1710 m. · Žiūrėti daugiau »
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »
1733 m.
1733 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1733 m. · Žiūrėti daugiau »
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1744 m. · Žiūrėti daugiau »
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1750 m. · Žiūrėti daugiau »
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1752 m. · Žiūrėti daugiau »
1754 m.
1754 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1754 m. · Žiūrėti daugiau »
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1767 m.
1767 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1767 m. · Žiūrėti daugiau »
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1775 m. · Žiūrėti daugiau »
1776 m.
1776 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Antanas Zabiela ir 1776 m. · Žiūrėti daugiau »
