Apolonas ir Delfai

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Apolonas ir Delfai

Apolonas vs. Delfai

Apolonas groja lyra Apolonas (gr. Ἀπόλλων) graikų mitologijoje – Dzeuso ir Leto sūnus, romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus. Delfai – miestas vidurio Graikijoje.

Deivė

Deivė – moteriškos lyties dievybė politeistinėse religijose.

Apolonas ir Deivė · Deivė ir Delfai · Žiūrėti daugiau »

Dionisas

Dionisas (gr. Διώνυσος, Dionysos) graikų mitologijoje – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) sūnus.

Apolonas ir Dionisas · Delfai ir Dionisas · Žiūrėti daugiau »

Dzeusas

Dzeuso statula Dzeusas (sen., n. graikų Δίας) graikų mitologijoje – aukščiausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, šeštasis Krono ir Rėjos sūnus.

Apolonas ir Dzeusas · Delfai ir Dzeusas · Žiūrėti daugiau »

Lauras

Lauras – vyriškas vardas.

Apolonas ir Lauras · Delfai ir Lauras · Žiūrėti daugiau »

Mūzos

Mūzos graikų mitologijoje – devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukterys ir trys pradinės, aprašomos Pausanijo.

Apolonas ir Mūzos · Delfai ir Mūzos · Žiūrėti daugiau »

Nimfa

Nimfa ('mergaitė, nuotaka, vedybų amžiaus mergina') – graikų ir romėnų mitologijos gamtos dvasia.

Apolonas ir Nimfa · Delfai ir Nimfa · Žiūrėti daugiau »

Orakulas

Karalius Egėjas priešais orakulę pitiją(V a. pr. m. e.) Orakulas (Martin Litchfield West, The Orphic Poems, Oxford: Clarendon Press Tikėta, kad orakulai niekad neklysta, o jei pranašystė neišsipildo, kaltas netinkamas interpretavimas. Per orakuląkalbanti dievybė, tikėta, atkreipia žmonių dėmesį į jos nustatytos tvarkos, dorovės normų nuosmukį, kulto apleidimą. Žymiausi antikiniai orakulai: Amono šventykla Sivoje (čia esąlankęsis Aleksandras Makedonietis, norėdamas sužinoti savo ateitį), Delfų orakulas prie Apolono šventyklos, Dionės (veliau Dzeuso) orakulas Dodonėje, Epyras, Demetros – Eleusine, Asklepijo – Epidaure, Fauno ir Fortūnos – Prenestėje (netoli dabartinės Romos). Dalis orakulų ištarmių buvo užrašytos ir kai kurios išliko – Sibilės knygos (bei vėlesni, tiesiogiai nesusiję Sibilių orakulai), Chaldėjų orakulai, Delfų maksimos, įvairūs orakulai (ypač Delfų) minimi graikų ir romėnų literatūroje. Šangų dinastijos orakulo ištarmė, įrėžta ant kaulo (~XIII a. pr. m. e.) Orakulinės arba labai panašios praktikos minimos senovės Egipte (siejamos su deive Vadžet), Asirijoje (minimos pakvaišusios Mario moterys, kurių lūpomis šneka dievai). Orakulų tradicija siejama su ikiindoeuropietiška Mino civilizacija (ypač „gyvačių deive“). Orakulų praktika gerai žinoma Kinijoje (žymiausias pranašysčių rinkinys – „Permainų knyga“). Orakulai žinomi Vakarų Afrikos, Tibeto, havajiečių tradicijose. Orakulams giminingos kitokios pranašavimo (mantinės) praktikos – oniromantija (pranašiškų sapnų interpretacija), auspicijos (paukščių skrydžių interpretacija), piromantija (ugnies interpretacija), nekromantija (vėlių pranašystės), astrologija (žvaigždžių padėties interpretacijos) ir kt.

Apolonas ir Orakulas · Delfai ir Orakulas · Žiūrėti daugiau »

Pranašystė

Pranašystė – maginis ateities numatymas.

Apolonas ir Pranašystė · Delfai ir Pranašystė · Žiūrėti daugiau »