Greičiau nei naršyklėje!
41 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aknysta, Alūksta, Alūkstos savivaldybė, Aukštaičiai, Baltai, Baltarusiai, Daugpilio savivaldybė, Dauguva, I amžius, II amžius pr. m. e., Jėkabpilio savivaldybė, Jekabpilis, Kuršo gubernija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgaliai, Latviai, Lenkai, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių žemių konfederacija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Livonijos ordinas, Neretos, Palangos valsčius, Rusai, Rusijos imperija, Sėla (regionas), Sėliai, Sėlpilis, Vokiečiai, X amžius, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XX amžius, 1561 m., 1795 m., 1921 m., 1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Augšžemė ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Aknysta
Aknysta – miestas Latvijos pietryčiuose, Jekabpilio savivaldybėje, prie Susėjos upės, netoli Lietuvos sienos, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Juodupės.
Nauja!!: Augšžemė ir Aknysta · Žiūrėti daugiau »
Alūksta
Alūksta (arba Ilūkšta, Alūkšta) – miestas pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, netoli Lietuvos sienos, prie Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.
Nauja!!: Augšžemė ir Alūksta · Žiūrėti daugiau »
Alūkstos savivaldybė
Alūkstos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas pietryčių Latvijoje, Sėlijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Alūkstos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Aukštaičiai
Kupiškėnų vestuvių dalyviai 1930 m. Aukštaičiai – lietuvių etnografinė grupė, gyvenanti daugiausia Aukštaitijos krašte.
Nauja!!: Augšžemė ir Aukštaičiai · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Augšžemė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Nauja!!: Augšžemė ir Baltarusiai · Žiūrėti daugiau »
Daugpilio savivaldybė
Daugpilio savivaldybė – buvęs administracinis vienetas rytų Latvijoje, Latgaloje ir Sėlijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Daugpilio savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Nauja!!: Augšžemė ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir I amžius · Žiūrėti daugiau »
II amžius pr. m. e.
Rytų pusrutulis II a. pr. m. e. pr. keltų ūkio Slovakijoje rekonstrukcija Ptolemajų Egipto karalius Ptolemajus VI Filometoras pavaizduotas kaip faraonas Mogao urvų freska Antrasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 200 m.
Nauja!!: Augšžemė ir II amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Jėkabpilio savivaldybė
Jėkabpilio savivaldybė – administracinis vienetas pietryčių Latvijoje, Sėlijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Jėkabpilio savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Jekabpilis
Jekabpilis – miestas Latvijos pietryčiuose, Aukšžemėje, buvusioje sėlių genties teritorijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Jekabpilis · Žiūrėti daugiau »
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Nauja!!: Augšžemė ir Kuršo gubernija · Žiūrėti daugiau »
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Nauja!!: Augšžemė ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Augšžemė ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Augšžemė ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Augšžemė ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Augšžemė ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių žemių konfederacija
Baltų gentys apie 1200 m. (Marija Gimbutienė) Lietuvos valstybės plėtra XIII a. - XV a. Lietuvių žemių konfederacija – lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs XII a. pab.
Nauja!!: Augšžemė ir Lietuvių žemių konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Augšžemė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Augšžemė ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Neretos
Neretos arba Nereta – gyvenvietė pietų Latvijoje, Sėlijoje, Aizkrauklės savivaldybėje, 53 km nuo Jėkabpilio, 4 km nuo Lietuvos sienos.
Nauja!!: Augšžemė ir Neretos · Žiūrėti daugiau »
Palangos valsčius
Palangos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Palangos valsčius · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Augšžemė ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Augšžemė ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Sėla (regionas)
Sėla (lat. Sēlija), arba Augšžemė – Latvijos konstitucija neįteisintas etninės Latvijos etnokultūrinis regionas, apimantis Latvijos Respublikos Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonus (dab. Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos).
Nauja!!: Augšžemė ir Sėla (regionas) · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Augšžemė ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Sėlpilis
Sėlpilis – gyvenvietė Latvijoje, Jekabpilio savivaldybėje, Sėlpilio valsčiuje.
Nauja!!: Augšžemė ir Sėlpilis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Augšžemė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir X amžius · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augšžemė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augšžemė ir 1561 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augšžemė ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augšžemė ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »
1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis
Lietuvos–Latvijos sienos sutartis pasirašyta 1921 m.
Nauja!!: Augšžemė ir 1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis · Žiūrėti daugiau »
