Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Aukuras, Badmetis, Dalelvenas, Darbymetis, Derlius, Dirvožemis, Duobelė, Duona, Javai, Jievaras, Jotvingiai, Krikštasuolė, Laukas (žemės ūkis), Liepos 25, Liepos 26, Maistas, Pagonybė, Perkūnas, Ritualas, Rugiapjūtė, Rugys, Saulė, Simonas Daukantas, Sutartinė, Talka, Tradicija, Ugnis, Valgomoji druska, Varpa.
Aukuras
Aukuras – aukojimui ir kitoms kulto apeigoms skirtas akmuo arba žemės kauburys.
Nauja!!: Rugių šventė ir Aukuras · Žiūrėti daugiau »
Badmetis
Badmetis, badas – socialinis reiškinys, kai dėl gamtinių, ekonominių ar politinių priežasčių tam tikro regiono didelė gyventojų dalis badauja ir labai padidėja mirčių iš bado ar dėl su badavimu susijusių ligų.
Nauja!!: Rugių šventė ir Badmetis · Žiūrėti daugiau »
Dalelvenas
Dalelvenas arba Dalis – upė centrinėje Švedijoje.
Nauja!!: Rugių šventė ir Dalelvenas · Žiūrėti daugiau »
Darbymetis
Darbymetis – laikraštis, leistas 1921–1925 m.
Nauja!!: Rugių šventė ir Darbymetis · Žiūrėti daugiau »
Derlius
Derlius Derlius – kultūrinių augalų subrandinti vaisiai ar kita žmogui vertinga dalis; jų kiekis, branda.
Nauja!!: Rugių šventė ir Derlius · Žiūrėti daugiau »
Dirvožemis
Dirvožemis Suartas laukas Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų.
Nauja!!: Rugių šventė ir Dirvožemis · Žiūrėti daugiau »
Duobelė
Duobelės pilies griuvėsiai Duobelė – miestas ir savivaldybė Latvijoje, Žiemgaloje, 60 km į pietvakarius nuo Rygos, abipus Beržės upės.
Nauja!!: Rugių šventė ir Duobelė · Žiūrėti daugiau »
Duona
Lietuviška duona Duona 2005 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas juodai lietuviškai duonai Duona – kepinys iš ruginių, kvietinių, kvietruginių miltų arba jų mišinių ir (arba) kitų grūdų produktų tešlos, kuri maišoma, formuojama, purinama ir kildinama mielėmis ir pieno rūgšties bakterijomis, o jos ruošinys kepamas.
Nauja!!: Rugių šventė ir Duona · Žiūrėti daugiau »
Javai
Javai ir iš jų gaminami maisto produktai Javai – svarbiausi maistiniai augalai, turintys daug žmogaus organizmui reikalingų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kt.
Nauja!!: Rugių šventė ir Javai · Žiūrėti daugiau »
Jievaras
Jievaras – gyvybės medis, simbolizuojantis auginamų javų dygimo bei augimo nesibaigiamumą, amžinumą.
Nauja!!: Rugių šventė ir Jievaras · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Rugių šventė ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Krikštasuolė
Krikštasuolė rusų name Krikštasuolė – garbingiausia lietuvių (ypač aukštaičių, suvalkiečių) trobos vieta, užstalės kampas ties namo šoninės ir galinės sienų sandūra.
Nauja!!: Rugių šventė ir Krikštasuolė · Žiūrėti daugiau »
Laukas (žemės ūkis)
Laukas vasarąBelgijoje Laukas – žemės ūkyje vadinama teritorija, kurioje vykdoma tam tikra ūkinė veikla.
Nauja!!: Rugių šventė ir Laukas (žemės ūkis) · Žiūrėti daugiau »
Liepos 25
Liepos 25 yra 206-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 207-a).
Nauja!!: Rugių šventė ir Liepos 25 · Žiūrėti daugiau »
Liepos 26
Liepos 26 yra 207-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 208-a).
Nauja!!: Rugių šventė ir Liepos 26 · Žiūrėti daugiau »
Maistas
Įvairus augalinis maistas Maistas – bet kokių neorganinių ir organinių medžiagų visuma, kuriągyvas organizmas gauna iš aplinkos.
Nauja!!: Rugių šventė ir Maistas · Žiūrėti daugiau »
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Nauja!!: Rugių šventė ir Pagonybė · Žiūrėti daugiau »
Perkūnas
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Nauja!!: Rugių šventė ir Perkūnas · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Rugių šventė ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Rugiapjūtė
Kartanuose Rugiapjūtė Ukrainoje. XIX a. Mykolos Pymonenko piešinys Rugiapjūtė – žemės ūkio darbai, susiję su rugių (plačiąja prasme – visų javų) derliaus nuėmimu.
Nauja!!: Rugių šventė ir Rugiapjūtė · Žiūrėti daugiau »
Rugys
Rugys (Secale) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Rugių šventė ir Rugys · Žiūrėti daugiau »
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Nauja!!: Rugių šventė ir Saulė · Žiūrėti daugiau »
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Nauja!!: Rugių šventė ir Simonas Daukantas · Žiūrėti daugiau »
Sutartinė
Sutartinės apie kuningąSudaitį tekstas. Užrašė Mykolas Miežinis apie 1849 m. Vaiguva“, Tolminkiemis, 2007 m. Sutartinės – daugiabalsinės lietuvių liaudies dainos.
Nauja!!: Rugių šventė ir Sutartinė · Žiūrėti daugiau »
Talka
Talka - viso ar dalies kaimo bendras telktinis darbas; padėjimas ko dirbti, pagelbėjimas; pagalbos (talkos) darbai.
Nauja!!: Rugių šventė ir Talka · Žiūrėti daugiau »
Tradicija
Tradicija ( – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių etninės grupės kultūros formų perdavimas iš kartos į kartą.
Nauja!!: Rugių šventė ir Tradicija · Žiūrėti daugiau »
Ugnis
Ugnis Ugnis – degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
Nauja!!: Rugių šventė ir Ugnis · Žiūrėti daugiau »
Valgomoji druska
Valgomoji druska druskinėje. Druska – mineralas, kurio reikšmingądalį sudaro natrio chloridas (NaCl).
Nauja!!: Rugių šventė ir Valgomoji druska · Žiūrėti daugiau »
Varpa
Šis straipsnis yra apie augalo žiedyną, apie lytinį organąžr.
Nauja!!: Rugių šventė ir Varpa · Žiūrėti daugiau »
