Greičiau nei naršyklėje!
215 santykiai: Abėcėlė, Abesyvas, Abliatyvas, Adesyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Akalos samių kalba, Aliatyvas, Alofonas, Anglų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Asimiliacija (sociologija), Asmuo (gramatika), August Ahlqvist, Aukštumų marių kalba, Šiaurės samių kalba, Įvardis, Balsių harmonija, Balsis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos finų kalbos, Bauskė, Būdvardis, Būtasis laikas, Bendrinė kalba, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Chantų kalba, Daiktavardis, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Didysis Naugardas, Dmitrijus Cvetkovas, Dvigarsis, Eksesyvas, Eliatyvas, Encų kalba, Erzių kalba, Estai, Estų kalba, Estija, Esyvas, Ferdinand Johann Wiedemann, Finų kalbos, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonema, Fonetika, Galininkas, ..., Germanų kalbos, Glotochronologija, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Ižorai, Ižorų kalba, Iliatyvas, Inario samių kalba, Inesyvas, Instruktyvas, ISBN, Jaustukas, Jungtukas, Juratų kalba, Kalbos dalis, Kalbos garsas, Kamasinų kalba, Kamienas (kalbotyra), Karelų kalba, Karelija, Kemės samių kalba, Kildino samių kalba, Kilmininkas, Kingisepo rajonas, Kirilica, Kirtis, Koibalų kalba, Komių jazvinų kalba, Komių kalba, Komių permių kalba, Komitatyvas, Krieviniai, Kuršo gubernija, Kvenų kalba, Latvija, Leksika, Leningrado sritis, Liatyvas, Linksnis, Liudikų kalba, Livonijos ordinas, Lotynų abėcėlė, Lulėjo samių kalba, Lyvių kalba, Mansių kalba, Marių kalba, Matorų kalba, Meščerų kalba, Merių kalba, Metraštis, Mirusi kalba, Mokšų kalba, Monografija, Mordvių kalbos, Muromų kalba, Naugardo respublika, Naugardo sritis, Nencų kalba, Nganasanų kalba, Nuosaka, Oloneco karelų kalba, Onomatopėja, Orechovo taika, Pažyminys, Partityvas, Peipaus ežeras, Perfektas, Permių kalbos, Perraša, Peter Simon Pallas, Pietų samių kalba, Pitėjo samių kalba, Plūgas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Polockas, Priebalsių laipsniavimas, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Proliatyvas, Pskovo sritis, Redukcija (kalbotyra), Religija, Rusai, Rusų kalba, Rusija, Samių kalbos, Samodų kalbos, Sankt Peterburgas, Savonijos dialektai, Selkupų kalba, Semantika, Senoji rusų kalba, Sibiras, Skaitvardis, Skiemuo, Skolinys, Skolto samių kalba, Slavų kalbos, Stačiatikybė, Suomiai, Suomių kalba, Suomija, Supletyvizmas, Tai Tai, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Taygi, Terio samių kalba, Terminatyvas, Transliatyvas, Udmurtų kalba, Ugrų kalbos, Umėjo samių kalba, UNESCO, Uralo fonetinė abėcėlė, Uralo kalbos, Uralo prokalbė, Vardininkas, Veiksmažodis, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Veru kalba, Vidurinė Azija, Vodai, Vodų kalba, Volgos finų kalbos, XIII amžius, XIX amžius, XV amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, 1069 m., 1215 m., 1323 m., 1848 m., 1856 m., 1867 m., 1871 m., 1922 m., 1924 m., 1926 m., 1930 m., 1938 m., 1948 m., 1968 m., 1972 m., 1990 m., 1994 m., 1996 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2014 m.. Išplėsti indeksą (165 daugiau) »
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: Vodų kalba ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Abesyvas
Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stokąar nebuvimą.
Nauja!!: Vodų kalba ir Abesyvas · Žiūrėti daugiau »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Vodų kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Nauja!!: Vodų kalba ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Akalos samių kalba
Akalos samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Rusijoje, Kolos pusiasalio pietvakarinėje dalyje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Akalos samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Vodų kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Vodų kalba ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Nauja!!: Vodų kalba ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Vodų kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
August Ahlqvist
Augustas Engelbrektas Alkvistas (1826 m. rugpjūčio 7 d. Kuopijuje, dab. Suomijoje – 1889 m. lapkričio 20 d. Helsinkyje, dab. Suomijoje) – Suomijos kalbininkas.
Nauja!!: Vodų kalba ir August Ahlqvist · Žiūrėti daugiau »
Aukštumų marių kalba
Aukštumų marių kalba (Кырык мары йӹлмӹ) – finougrų kalbų šeimos kalba, vartojama aukštumų marių, gyvenančių Rusijoje, Marių Respublikos vakariniuose rajonuose, bei gretimuose Kirovo ir Žemutinio Naugardo sričių rajonuose.
Nauja!!: Vodų kalba ir Aukštumų marių kalba · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės samių kalba
Šiaurės samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, gausiausia iš visų samių kalbų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Šiaurės samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Vodų kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Vodų kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Vodų kalba ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Bauskė
Nemunėlis ties Bauske Bauskė – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, Bauskės savivaldybės centras, už 70 km nuo Rygos ir už 20 km nuo Lietuvos sienos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Bauskė · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Vodų kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Būtasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Vodų kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Chantų kalba
Chantų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti ugrų kalbų grupei.
Nauja!!: Vodų kalba ir Chantų kalba · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Vodų kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Dalelytė · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Nauja!!: Vodų kalba ir Didysis Naugardas · Žiūrėti daugiau »
Dmitrijus Cvetkovas
Kategorija:Estijos kalbininkai Kategorija:Rusijos kalbininkai Dmitrijus Cvetkovas (vod. Dmitri Tsvetkov, 1890 m. rugpjūčio 30 d. Krakoljės kaime,Nuo 2008 m. spalio 13 d. įeina į Ust-Lugo kaimo sudėtį Kingisepo rajone, Leningrado srityje, Rusijoje. Sankt Peterburgo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 1930 m. rugpjūčio 26 d. Estijoje) – vodų kilmės Rusijos ir Estijos kalbininkas bei pedagogas, vodų kalbos specialistas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Dmitrijus Cvetkovas · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Vodų kalba ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Eksesyvas
Eksesyvas – linksnis, rodantis pokytį iš kur nors į kur nors.
Nauja!!: Vodų kalba ir Eksesyvas · Žiūrėti daugiau »
Eliatyvas
Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“.
Nauja!!: Vodų kalba ir Eliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Encų kalba
Encų kalba – viena iš samodų kalbų, paplitusi Jenisiejaus žemupio dešiniajame krante (Rusijos Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas).
Nauja!!: Vodų kalba ir Encų kalba · Žiūrėti daugiau »
Erzių kalba
Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Erzių kalba · Žiūrėti daugiau »
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Nauja!!: Vodų kalba ir Estai · Žiūrėti daugiau »
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Estija · Žiūrėti daugiau »
Esyvas
Esyvas (lot. esse 'būti') – finougrų kalbų linksnis, nurodantis ilgalaikę arba stabiliąbūklę.
Nauja!!: Vodų kalba ir Esyvas · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand Johann Wiedemann
Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Ferdinand Johann Wiedemann · Žiūrėti daugiau »
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Vodų kalba ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: Vodų kalba ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Vodų kalba ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Vodų kalba ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Vodų kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Vodų kalba ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: Vodų kalba ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Vodų kalba ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Vodų kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Ižorai
Ižorai (ižorų kalba: inkeroin, ižora, ižoralain) – praktiškai išnykusi finų tauta, gyvenanti Ingrijoje, žemėse į pietryčius nuo Sankt Peterburgo.
Nauja!!: Vodų kalba ir Ižorai · Žiūrėti daugiau »
Ižorų kalba
Ižorų kalba (ingrų kalba) – finougrų kalba, vartojama ižorų Ingrijoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Ižorų kalba · Žiūrėti daugiau »
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Inario samių kalba
Inario samių kalba (anarâškielâ) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Inario samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Nauja!!: Vodų kalba ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »
Instruktyvas
Instruktyvas – Baltijos finų ir kai kurių tiurkų kalbų linksnis, nurodantis priemonę ar objektą, kuriuos pasitelkiant, jiems tarpininkaujant atliekamas veiksmas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Instruktyvas · Žiūrėti daugiau »
ISBN
Brūkšninis kodas su ISBN dalių paaiškinimais ISBN (International Standard Book Number, iš angl. k. „tarptautinio standarto knygos numeris“) – unikalus knygos, skirtos naudoti komerciniais tikslais, numeris.
Nauja!!: Vodų kalba ir ISBN · Žiūrėti daugiau »
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Nauja!!: Vodų kalba ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »
Juratų kalba
Juratų kalba, rytų nencų kalba – išnykusi Uralo kalbų šiaurės samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbėta Sibiro tundroje į vakarus nuo Jenisejaus ir Taimyre į rytus nuo Uralo.
Nauja!!: Vodų kalba ir Juratų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kalbos garsas · Žiūrėti daugiau »
Kamasinų kalba
Kamasinų kalba (каӈмажəн шəкəт) – XX amžiuje išnykusi Uralo kalbų šeimos pietų samodų kalbų pošeimio kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kamasinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Karelų kalba
Karelų kalba – finougrų kalbų atšakos finų kalbų grupės Baltijos finų pogrupio kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Karelų kalba · Žiūrėti daugiau »
Karelija
Karelija (karel., suom.: Karjala, rus.: Карелия, šved.: Karelen) – istorinis regionas Šiaurės Europoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Karelija · Žiūrėti daugiau »
Kemės samių kalba
Kemės samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Laplandijos (Suomija) pietinėje dalyje (aplink Kuusamo miestą) gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kemės samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kildino samių kalba
Kildino samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Rusijoje, Kolos pusiasalio centrinėje dalyje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kildino samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Vodų kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kingisepo rajonas
Kingisepo municipalinis rajonas – municipalinis darinys Rusijos federacijoje, Leningrado srities pietvakariuose.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kingisepo rajonas · Žiūrėti daugiau »
Kirilica
Kirilica, taip pat kirilika.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Koibalų kalba
Koibalų kalba – išnykusi Uralo kalbų šeimos, pietų samodų kalbų pošeimio kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Koibalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Komių jazvinų kalba
Komių jazvinų kalba (Коми-Ёдз кыв) – viena iš trijų pagrindinių komių kalbų, kuria kalba komiai jazvinai, gyvenantys Permės krašte.
Nauja!!: Vodų kalba ir Komių jazvinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Komių kalba
Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Komių kalba · Žiūrėti daugiau »
Komių permių kalba
Komių permių kalba (Komi-Permjacköj, Perem komi) – Uralo kalbų, finougrų grupės, finų pogrupio kalba, kuria kalbama Permės krašto komiai, Kamos upės baseine.
Nauja!!: Vodų kalba ir Komių permių kalba · Žiūrėti daugiau »
Komitatyvas
Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją('su...', 'kartu su...').
Nauja!!: Vodų kalba ir Komitatyvas · Žiūrėti daugiau »
Krieviniai
Šiaurės Kuršo (Irbės) lyviai ir Jaunsaulės krieviniai 1846 m. (pagal M. de Pauly) Žiemgalos krieviniai – XV a. viduryje – XIX a. pirmojoje pusėje istorinėje Žiemgaloje gyvenusi finougrų (vodų) tauta (išnykusi).
Nauja!!: Vodų kalba ir Krieviniai · Žiūrėti daugiau »
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kuršo gubernija · Žiūrėti daugiau »
Kvenų kalba
Kvenų kalba – Baltijos finų kalba, vartojama šiaurinėje Norvegijos dalyje kvenų tautos kaip suomių kalbos dialektas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Kvenų kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Vodų kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Leningrado sritis
Leningrado sritis – federacinė sritis šiaurės vakarų Rusijoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Leningrado sritis · Žiūrėti daugiau »
Liatyvas
Liatyvas – linksnis, reiškiantis judėjimąį vietą, šiam linksniui galima kelti klausimąį ką? Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietąnurodančių linksnių grupei.
Nauja!!: Vodų kalba ir Liatyvas · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Liudikų kalba
Liudikų kalba – Uralo kalbų finougrų grupės kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Liudikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Vodų kalba ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lulėjo samių kalba
Lulėjo samių kalba (julevsámegiella) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje (aplink Lulėjo miestą) ir Norvegijoje (Nordlando apskrityje) gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Lulėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Marių kalba
Marių kalba (mariškai – марий йылме) – finougrų kalba, kuria šneka dauguma Marijos (Rusijos autonominės respublikos) gyventojų ir už Marijos ribų gyvenantys etniniai mariai. Skirstoma į dvi tarmes.
Nauja!!: Vodų kalba ir Marių kalba · Žiūrėti daugiau »
Matorų kalba
Matorų kalba – išmirusi Uralo kalbų grupės kalba, priklausanti pietų samodų kalbų grupei, kuriai priklauso ir kamasinų, selkupų kalbos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Matorų kalba · Žiūrėti daugiau »
Meščerų kalba
Meščerų kalba buvo Uralo kalbų, finougrų grupės kalba, kuria kalbėjo meščerai, gyvenę Okos upės baseine.
Nauja!!: Vodų kalba ir Meščerų kalba · Žiūrėti daugiau »
Merių kalba
Merių kalba – išnykusi finougrų kalba, kuria kalbėjo Centrinėje Rusijos dalyje gyvenusi merių gentis.
Nauja!!: Vodų kalba ir Merių kalba · Žiūrėti daugiau »
Metraštis
LDK metraščio lapas, 1446 m. Metraštis – istorinis žanras, reprezentuojantis daugiau ar mažiau detalų viduramžių istorinių įvykių aprašymąpamečiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Metraštis · Žiūrėti daugiau »
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Nauja!!: Vodų kalba ir Mirusi kalba · Žiūrėti daugiau »
Mokšų kalba
Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.
Nauja!!: Vodų kalba ir Mokšų kalba · Žiūrėti daugiau »
Monografija
Monografija ('atskiras raštas') – skirtingai nei vadovas, žurnalas ar straipsnių rinkinys – išsamus darbas (leidinys); tyrinėjimas, skirtas vienam klausimui arba temai; mokslo publikacija.
Nauja!!: Vodų kalba ir Monografija · Žiūrėti daugiau »
Mordvių kalbos
Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Vodų kalba ir Mordvių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Muromų kalba
Muromų kalba – išnykusi finougrų kalba, priklausiusi Volgos finų kalbų grupei, kuria kalbėjo dabartinės Rusijos centrinėje dalyje gyvenę muromai.
Nauja!!: Vodų kalba ir Muromų kalba · Žiūrėti daugiau »
Naugardo respublika
Naugardo respublika (rusų kalba: Новгородская республика) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XV amžiais dabartinės europinės Rusijos šiaurinėse teritorijoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Naugardo respublika · Žiūrėti daugiau »
Naugardo sritis
Naugardo sritis (arba Novgorodo sritis, rus. Новгоро́дская о́бласть) – sritis Rusijos europinės dalies vakaruose, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Naugardo sritis · Žiūrėti daugiau »
Nencų kalba
Nencų kalba – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Nencų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nganasanų kalba
Nganasanų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Krasnojarsko krašto šiaurėje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Nganasanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Vodų kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Oloneco karelų kalba
Oloneco karelų kalba, rytų karelų kalba, livikų kalba – karelų kalbos dialektas, kuriuo kalba livikai (karelų pogrupis), įsikūrę prie Ladogos ir Onegos ežerų į šiaurę nuo Svirės.
Nauja!!: Vodų kalba ir Oloneco karelų kalba · Žiūrėti daugiau »
Onomatopėja
Onomatopėja ('žodžių kūrimas') – tropas, kuriuo mėgdžiojami įvairūs tikrovės garsai.
Nauja!!: Vodų kalba ir Onomatopėja · Žiūrėti daugiau »
Orechovo taika
Sutarties teksto originalas Orechovo taika arba Nioteborgo taika − Didžiojo Novgorodo ir Švedijos taikos sutartis, sudaryta 1323 m. rugpjūčio 12 d. Orechovo salos Orešeko tvirtovėje po 30 metų karo.
Nauja!!: Vodų kalba ir Orechovo taika · Žiūrėti daugiau »
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Nauja!!: Vodų kalba ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »
Partityvas
Partityvas ('dalis') – kai kurių finų kalbų linksnis, kuriuo reiškiamas ne visas objektas, neapibrėžtas (dalies) kiekis, nežymėtas objektas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Partityvas · Žiūrėti daugiau »
Peipaus ežeras
Peipaus ežeras (t. p. Čiudo ežeras) – ežeras Estijos ir Rusijos pasienyje, priklausantis Peipaus-Pskovo ežero kompleksui, telkšantis šiaurinėje dalyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Peipaus ežeras · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Vodų kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Permių kalbos
Permių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, finougrų kalbų finų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Permių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Peter Simon Pallas
Peteris Simonas Palasas (1741 m. rugsėjo 22 d. – 1811 m. rugsėjo 8 d.) – vokietis zoologas ir botanikas, beveik visągyvenimądirbęs Rusijoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Peter Simon Pallas · Žiūrėti daugiau »
Pietų samių kalba
Pietų samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, toliausiai į pietus ir vakarus paplitusi iš samių kalbų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Pietų samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Pitėjo samių kalba
Pitėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Pitėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Plūgas
Keturių korpusų plūgas Plūgas – geležinis padargas žemei arti.
Nauja!!: Vodų kalba ir Plūgas · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Vodų kalba ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Vodų kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Nauja!!: Vodų kalba ir Polockas · Žiūrėti daugiau »
Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).
Nauja!!: Vodų kalba ir Priebalsių laipsniavimas · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Vodų kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Vodų kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Vodų kalba ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Proliatyvas
Proliatyvas, arba vialis – vienas iš netiesioginių linksnių, nurodantis dalykąkaip judėjimo, susisiekimo, tarpininkavimo priemonę, pagrindąar terpę.
Nauja!!: Vodų kalba ir Proliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Pskovo sritis
Pskovo sritis (rus. Псковская область) – Rusijos sritis europinės dalies šiaurės vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Pskovo sritis · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Vodų kalba ir Religija · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Nauja!!: Vodų kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Samių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Samodų kalbos
Samodų (samojedų) kalbos – Uralo kalbų šeimos grupė.
Nauja!!: Vodų kalba ir Samodų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas (prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras.
Nauja!!: Vodų kalba ir Sankt Peterburgas · Žiūrėti daugiau »
Savonijos dialektai
Savonijos dialektų paplitimas Savonijos dialektai – suomių kalbos dialektai (tarmės), vartojami Savonijoje ir Rytų Suomijos regionuose.
Nauja!!: Vodų kalba ir Savonijos dialektai · Žiūrėti daugiau »
Selkupų kalba
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Selkupų kalba · Žiūrėti daugiau »
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Nauja!!: Vodų kalba ir Semantika · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Nauja!!: Vodų kalba ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Vodų kalba ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Vodų kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Skolto samių kalba
Skolto samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje, daugiausia Sevetijervio kaime ir prie Lovo ežero, Rusijoje, kur kalba 20 – 30 žmonių Njuõʹttjäuʹrr (Notozero) dialektu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Skolto samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Vodų kalba ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Nauja!!: Vodų kalba ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »
Suomiai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos. Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalba turi daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Suomiai · Žiūrėti daugiau »
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Nauja!!: Vodų kalba ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
Nauja!!: Vodų kalba ir Suomija · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Vodų kalba ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tai Tai
Tai Tai – Latvijoje, Rygoje, susibūrusi folkloro grupė, atliekanti finougrų (lyvių, estų, vodų) bei latvių liaudies kūrinius.
Nauja!!: Vodų kalba ir Tai Tai · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Vodų kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Nauja!!: Vodų kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tartu universitetas
Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).
Nauja!!: Vodų kalba ir Tartu universitetas · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Vodų kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Taygi
Taygi, taigi – išnykusi Uralo kalbų šeimos pietų samodų grupės kalba, kuria, manoma, dar kalbėjo XIX a. Pietų Sibire.
Nauja!!: Vodų kalba ir Taygi · Žiūrėti daugiau »
Terio samių kalba
Terio samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Rusijoje, Kolos pusiasalio šiaurės rytinėje dalyje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Terio samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Terminatyvas
Terminatyvas – linksnis, apibrėžiantis erdvės ir laiko ribas, taip pat nurodantis veiksmo paskirtį arba tikslą.
Nauja!!: Vodų kalba ir Terminatyvas · Žiūrėti daugiau »
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Transliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Udmurtų kalba
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.
Nauja!!: Vodų kalba ir Udmurtų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ugrų kalbos
Ugrų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui, Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Vodų kalba ir Ugrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Umėjo samių kalba
Umėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Umėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
UNESCO
UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m. lapkričio 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavimątarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.
Nauja!!: Vodų kalba ir UNESCO · Žiūrėti daugiau »
Uralo fonetinė abėcėlė
Uralo fonetinė abėcėlė (UFA) – fonetinė perraša, arba žymėjimo sistema, daugiausia naudojama Uralo kalboms ir rekonstruotoms prauralietiškoms formoms užrašyti.
Nauja!!: Vodų kalba ir Uralo fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Vodų kalba ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Vodų kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Vodų kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Veru kalba
Veru kalbos paplitimo plotas pažymėtas tamsiai raudonai. Veru kalba (võro kiil) – kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Veru kalba · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė Azija
Vidurinės Azijos apytikrės ribos ir sąvokos: '''Ruda spalva''' – TSRS laikais priimta sąvoka, '''ruda ir šviesiai ruda''' (įskaitant Kazachiją) – šių laikų dažniausia sąvoka, '''ruda, šviesiai ruda bei tamsiai gelsva''' – UNESCO priimta sąvoka Vidurinė Azija siauresne sąvoka – regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija).
Nauja!!: Vodų kalba ir Vidurinė Azija · Žiūrėti daugiau »
Vodai
Vodai (vod. vadjalain (vns.), vadjalaizõt (dgs.)) – praktiškai išnykusi finų tauta, gyvenanti Ingrijoje, žemėse į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo ir į rytus nuo Narvos (Estija).
Nauja!!: Vodų kalba ir Vodai · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Vodų kalba ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Volgos finų kalbos
Volgos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų atšakos finų pogrupiui.
Nauja!!: Vodų kalba ir Volgos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Vodų kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1069 m.
1069 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1069 m. · Žiūrėti daugiau »
1215 m.
1215 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1215 m. · Žiūrėti daugiau »
1323 m.
1323 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1323 m. · Žiūrėti daugiau »
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1848 m. · Žiūrėti daugiau »
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1867 m. · Žiūrėti daugiau »
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1930 m. · Žiūrėti daugiau »
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1938 m. · Žiūrėti daugiau »
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »
1968 m.
1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1968 m. · Žiūrėti daugiau »
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1972 m. · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1994 m. · Žiūrėti daugiau »
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 1996 m. · Žiūrėti daugiau »
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2002 m. · Žiūrėti daugiau »
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »
2004 m.
2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2004 m. · Žiūrėti daugiau »
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2008 m. · Žiūrėti daugiau »
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2011 m. · Žiūrėti daugiau »
2014 m.
2014 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vodų kalba ir 2014 m. · Žiūrėti daugiau »
