11 santykiai: Abėcėlė, Ċ, Žemaičių tarmė, Ĉ, Ć, Ç, C, Ǥ, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lotynų abėcėlė.
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: Č ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Ċ
Raidė „Ċ“ sans-serif ir times šriftu Ċ ir ċ – trečioji maltiečių abėcėlės raidė; „C“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.
Nauja!!: Č ir Ċ · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Č ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Ĉ
Raidė „Ĉ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu Ĉ ir ĉ (C su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) - ketvirtoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Č ir Ĉ · Žiūrėti daugiau »
Ć
Raidė „Ć“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu Ć ir ć – penktoji lenkų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Č ir Ć · Žiūrėti daugiau »
Ç
Raidė „Ç“ ''Arial Unicode MS'' ir ''Times'' šriftu Ç ir ç – „C“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu sedile.
Nauja!!: Č ir Ç · Žiūrėti daugiau »
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Č ir C · Žiūrėti daugiau »
Ǥ
kaduvėjų kalboje. Ǥ ir ǥ – lotynų skolto samių abėcėlės raidė, žymintis dalinai skardų palatalinio garso viršūnę (pvz., silpnai išreikštas velarinis friktyvas).
Nauja!!: Č ir Ǥ · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Č ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Č ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Č ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »