26 santykiai: Anglų kalba, Žodis, Čekų kalba, Baltų-slavų kalbos, Daiktavardis, Galūnė (kalbotyra), Germanų kalbos, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jaustukas, Kamienas (kalbotyra), Keltų kalbos, Kirtis, Kreipinys, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Paradigma (kalbotyra), Sanskritas, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senovės graikų kalba, Slavų kalbos, Sorbų kalbos, Ukrainiečių kalba, Vardininkas.
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žodis
Lotyniškas tekstas, kuriame žodžiai nėra atskirti. Žodis – mažiausias kalbos vienetas, turintis prasmę bei reikšmę.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Žodis · Žiūrėti daugiau »
Čekų kalba
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Kreipinys
Kreipinys – būdinga dialogo ypatybė.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Kreipinys · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sorbų kalbos
Sorbų kalbos – vakarų slavų kalbų grupė, kuriai priklausančios kalbos, vartojamos Lužicos regione rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Sorbų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Šauksmininkas ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »