Greičiau nei naršyklėje!
79 santykiai: Agregatinė būsena, Agrochemija, Alchemija, Analitinė chemija, Anglis, Antoine Lavoisier, Atomas, Atomo branduolys, Atomo numeris, Azotas, Šiluminis laidumas, Žemė, Biochemija, Biofizika, Biologija, Cheminė medžiaga, Cheminė reakcija, Cheminis elementas, Cheminis junginys, Chloras, Cukrus, Dažas, Deguonis, Dmitrijus Mendelejevas, Elektrinis laidumas, Elektronas, Elektronų konfigūracija, Elektroneigiamumas, Elektros srovė, Fizika, Fizikinė chemija, Geležis, Geltona, Geochemija, Izotopas, John Dalton, Jonas (dalelė), Kietis (medžiaga), Klampumas, Korozija, Kristalas, Kvantinė chemija, Kvantinė mechanika, Kvapas, Lydinys, Magnetizmas, Materija (fizika), Medžiaga (reikšmės), Mineralas, Mokslas, ..., Molekulė, Moso skalė, Muilas, Nafta, Natris, Neorganinė chemija, Neutronas, Oras, Orbitalė, Organinė chemija, Periodinė elementų lentelė, Plastikas, Polimeras, Protonas, Rūda, Sintezė, Skonis, Spalva, Spinduliuotė, Tankis, Tirpumas, Trąšos, Uoliena, Vaistas, Valentingumas, Valgomoji druska, Vandenilis, Vanduo, Viduramžiai. Išplėsti indeksą (29 daugiau) »
Agregatinė būsena
debesimis danguje. Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) – fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos.
Nauja!!: Chemija ir Agregatinė būsena · Žiūrėti daugiau »
Agrochemija
Agrochemija – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo cheminį melioravimą.
Nauja!!: Chemija ir Agrochemija · Žiūrėti daugiau »
Alchemija
Jano Matejkos paveikslas „Alchemik Sędziwój“ Alchemija – ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus.
Nauja!!: Chemija ir Alchemija · Žiūrėti daugiau »
Analitinė chemija
Analitinė, arba analizinė chemija – chemijos atšaka, kurianti ir taikanti metodus, prietaisus bei strategijąinformacijai apie medžiagų cheminę sudėtį ir struktūrągauti, taip pat junginiams išskirti ir identifikuoti.
Nauja!!: Chemija ir Analitinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Anglis
Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.
Nauja!!: Chemija ir Anglis · Žiūrėti daugiau »
Antoine Lavoisier
Antuanas-Loranas de Lavuazjė (1743 m. rugpjūčio 26 d. – 1794 m. gegužės 8 d.) – prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse.
Nauja!!: Chemija ir Antoine Lavoisier · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Chemija ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Chemija ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Atomo numeris
Cheminis elementas X ir jo masės (A) bei atomo (Z) numeris Atomo numeris, atominis numeris, atominis skaičius, (Z) – protonų skaičius atomo branduolyje.
Nauja!!: Chemija ir Atomo numeris · Žiūrėti daugiau »
Azotas
Azotas (N,; išvertus iš graikų kalbos – „nepalaikantis gyvybės“) – cheminis elementas, elementų lentelės penktos A grupės nemetalas, inertiškos dujos.
Nauja!!: Chemija ir Azotas · Žiūrėti daugiau »
Šiluminis laidumas
Šiluminis laidumas (šiluminis laidis) – medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė.
Nauja!!: Chemija ir Šiluminis laidumas · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Chemija ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Biochemija
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.
Nauja!!: Chemija ir Biochemija · Žiūrėti daugiau »
Biofizika
Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.
Nauja!!: Chemija ir Biofizika · Žiūrėti daugiau »
Biologija
naminiai jaučiai (''Bos taurus'') Augalai (Planta) – kviečiai (''Triticum'') Grybai (Fungi) – valgomasis briedžiukas (''Morchella esculenta'') Dumbliai Stramenopila/Chromista - ''Fucus serratus'' Bakterijos (Bacteria) – ''Gemmatimonas aurantiaca'' (-.
Nauja!!: Chemija ir Biologija · Žiūrėti daugiau »
Cheminė medžiaga
Vanduo ir garai yra tos pačios cheminės medžiagos skirtingos agregatinės būsenos. Cheminė medžiaga – chemijoje vadinama bet kokia medžiaga, turinti tik jai būdingącheminę sudėtį, natūralus arba pagamintas cheminis elementas ar jų junginys.
Nauja!!: Chemija ir Cheminė medžiaga · Žiūrėti daugiau »
Cheminė reakcija
Jungimosi cheminės reakcijos pavyzdys. R1 ir R2 pažymėtos molekulės dalys gali būti įvairios, taigi ši schema nusako visącheminių reakcijų grupę Cheminė reakcija – vyksmas, kurio metu suyra bei susidaro įvairios cheminės medžiagos (įvyksta cheminiai virsmai).
Nauja!!: Chemija ir Cheminė reakcija · Žiūrėti daugiau »
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Nauja!!: Chemija ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »
Cheminis junginys
Cheminis junginys – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš dviejų ar daugiau chemiškai susijungusių elementų atomų ir kuriągalima suskaidyti į paprastesnes medžiagas.
Nauja!!: Chemija ir Cheminis junginys · Žiūrėti daugiau »
Chloras
Chloras (Cl) – cheminis elementas, elementų lentelės septintos pagrindinės grupės halogenas.
Nauja!!: Chemija ir Chloras · Žiūrėti daugiau »
Cukrus
Cukrūs: (v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus(v.d.) Nerafinuotas cukrus(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės Baltojo cukraus gabalėliai Rudojo cukraus kristalai „Kandis“ Cukrus, sacharozė – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas.
Nauja!!: Chemija ir Cukrus · Žiūrėti daugiau »
Dažas
Dažas – bendrinis produktų šeimos pavadinimas, naudojamų objektų spalvinimui ar paviršiaus pigmentuotam padengimui siekiant dekoratyvinio ar apsauginio efekto.
Nauja!!: Chemija ir Dažas · Žiūrėti daugiau »
Deguonis
Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje.
Nauja!!: Chemija ir Deguonis · Žiūrėti daugiau »
Dmitrijus Mendelejevas
Dmitrijus Mendelejevas (rus. Дми́трий Ива́нович Менделе́ев, 1834 m. vasario 8 d. – 1907 m. vasario 2 d.) – rusų chemikas, žinomas savo sukurta periodine elementų lentele.
Nauja!!: Chemija ir Dmitrijus Mendelejevas · Žiūrėti daugiau »
Elektrinis laidumas
Elektrinis laidumas, elektrinis laidis – medžiagos savybė praleisti elektros srovę.
Nauja!!: Chemija ir Elektrinis laidumas · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Chemija ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektronų konfigūracija
Elektronų atominės ir molekulinės orbitalės Elektronų konfigūracija – atominėje fizikoje ir kvantinėje chemijoje naudojama sąvoka, reiškianti elektronų išsidėstymąatome, molekulėje arba kitose fizinėse struktūrose, pvz., kristaluose.
Nauja!!: Chemija ir Elektronų konfigūracija · Žiūrėti daugiau »
Elektroneigiamumas
Elektroneigiamumas – atomo branduolio savybė traukti elektronus.
Nauja!!: Chemija ir Elektroneigiamumas · Žiūrėti daugiau »
Elektros srovė
Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas.
Nauja!!: Chemija ir Elektros srovė · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Chemija ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Fizikinė chemija
Fizikinė chemija – chemijos atšaka, tirianti makroskopinius, atominius, subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemose, besiremiant judėjimo, energijos, jėgos, laiko, termodinamikos, kvantinės chemijos, statistinės mechanikos, analitinės dinamikos ir cheminės pusiausvyros dėsniais ir terminologija.
Nauja!!: Chemija ir Fizikinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Nauja!!: Chemija ir Geležis · Žiūrėti daugiau »
Geltona
Geltona spalva – šviesos, kurios bangos ilgis yra tarp 565 nm ir 590 nm spalva.
Nauja!!: Chemija ir Geltona · Žiūrėti daugiau »
Geochemija
Geochemija yra mokslas, tiriantis Žemės medžiaginę sudėtį ir cheminių elementų bei jų izotopų pasiskirstymąŽemėje.
Nauja!!: Chemija ir Geochemija · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Nauja!!: Chemija ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
John Dalton
Džonas Daltonas (1766 m. rugsėjo 6 d. Iglsfildas, Kambrija, Anglija – 1844 m. liepos 27 d. Mančesteris, Anglija) – žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas.
Nauja!!: Chemija ir John Dalton · Žiūrėti daugiau »
Jonas (dalelė)
elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).
Nauja!!: Chemija ir Jonas (dalelė) · Žiūrėti daugiau »
Kietis (medžiaga)
diurometru. Kietis, kitaip kietumas – kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui.
Nauja!!: Chemija ir Kietis (medžiaga) · Žiūrėti daugiau »
Klampumas
Klampumas arba vidinė trintis – procesas dujose ar skysčiuose, kada dėl gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių, atsiranda impulso perdavimas iš greitesnių sluoksnių lėtesniems.
Nauja!!: Chemija ir Klampumas · Žiūrėti daugiau »
Korozija
Korozija Korozija (iš) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotąbūklę ir praranda jam būdingas savybes.
Nauja!!: Chemija ir Korozija · Žiūrėti daugiau »
Kristalas
Kvarco kristalas Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingąvidinę struktūrą.
Nauja!!: Chemija ir Kristalas · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė chemija
Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumąbei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.
Nauja!!: Chemija ir Kvantinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Nauja!!: Chemija ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Kvapas
Kvapas – lakios cheminės medžiagos, kurias uoslės organais gali pajusti gyvūnai.
Nauja!!: Chemija ir Kvapas · Žiūrėti daugiau »
Lydinys
plieno, metalo lydinio, kurios sudedamosios dalys yra geležis ir anglis. Lydinys – kieta medžiaga, gaunama sulydant ar kitaip sujungiant du ar daugiau komponentų, cheminių elementų – nemetalų, metalų arba metalų ir nemetalų.
Nauja!!: Chemija ir Lydinys · Žiūrėti daugiau »
Magnetizmas
250pxMagnetizmas – fundamentalusis fizikos reiškinys, pasireiškiantis magnetine sąveika.
Nauja!!: Chemija ir Magnetizmas · Žiūrėti daugiau »
Materija (fizika)
Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka, apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata.
Nauja!!: Chemija ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Medžiaga (reikšmės)
Žodis medžiaga reiškia.
Nauja!!: Chemija ir Medžiaga (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Mineralas
250px 250px Mineralas – natūrali geologinių procesų metu susiformavusi cheminė medžiaga ar junginys, pasižymintis individualiomis savybėmis.
Nauja!!: Chemija ir Mineralas · Žiūrėti daugiau »
Mokslas
df.
Nauja!!: Chemija ir Mokslas · Žiūrėti daugiau »
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Nauja!!: Chemija ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »
Moso skalė
Moso skalė naudojama įvairių mineralų kietumui nustatyti.
Nauja!!: Chemija ir Moso skalė · Žiūrėti daugiau »
Muilas
Vaikiškas muilas „Tindi“ pagamintas ''Ringuvoje'' (Panevėžys). Skysto muilo dozatoriai parduotuvės lentynose Muilas – skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemonė.
Nauja!!: Chemija ir Muilas · Žiūrėti daugiau »
Nafta
Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų). Nafta (kilmė siejama su 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis.
Nauja!!: Chemija ir Nafta · Žiūrėti daugiau »
Natris
Natrio gabalai Natris – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas Na.
Nauja!!: Chemija ir Natris · Žiūrėti daugiau »
Neorganinė chemija
Neorganinė chemija – chemijos šaka, nagrinėjanti neorganinių junginių sintezę ir elgseną.
Nauja!!: Chemija ir Neorganinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Chemija ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Oras
Oras – dujų mišinys, sudarantis Žemės atmosferą.
Nauja!!: Chemija ir Oras · Žiūrėti daugiau »
Orbitalė
Orbitalė – erdvė aplink atomo branduolį arba molekulėje, kur gali būti laikoma iki dviejų elektronų.
Nauja!!: Chemija ir Orbitalė · Žiūrėti daugiau »
Organinė chemija
Organinė chemija - chemijos mokslo šaka, nagrinėjanti organinių junginių (turinčių anglies atomus) struktūrą, savybes ir reakcijas.
Nauja!!: Chemija ir Organinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Periodinė elementų lentelė
D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) – lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.
Nauja!!: Chemija ir Periodinė elementų lentelė · Žiūrėti daugiau »
Plastikas
Plastikinės dėžės Plastikas, plastmasė (− lipdantis) − polimerinė medžiaga, iš kurios gaminiai formuojami, kai ji yra plastiška (dažniausiai 160−250 °C temperatūroje).
Nauja!!: Chemija ir Plastikas · Žiūrėti daugiau »
Polimeras
Polimeras ('daug' + meros 'dalis') – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais.
Nauja!!: Chemija ir Polimeras · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Chemija ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Rūda
Geležies rūda Mangano rūda Švino rūda Aukso rūda Rūda – gamtinė mineralinė žaliava, iš kurios technologiškai įmanoma ir pelninga išgauti metalus ar kitąvertingąmedžiagą.
Nauja!!: Chemija ir Rūda · Žiūrėti daugiau »
Sintezė
Sintezė ('sujungimas, sudarymas į visumą') gali reikšti.
Nauja!!: Chemija ir Sintezė · Žiūrėti daugiau »
Skonis
Skonis vienas iš pojūčių, kuriais žmogus gauna informacijąiš aplinkos.
Nauja!!: Chemija ir Skonis · Žiūrėti daugiau »
Spalva
Matomo šviesos spektro spalvos.
Nauja!!: Chemija ir Spalva · Žiūrėti daugiau »
Spinduliuotė
jonizuojančiosios spinduliuotės santykiniai gebėjimai prasiskverbti per kietąjąmedžiagą. Alfa daleles (α) sustabdo popieriaus lapas, o beta daleles (β) sustabdo aliuminio plokštelė. Gama spinduliuotė (γ) yra slopinama, kai prasiskverbia per storąšvino plokštę. Spinduliuotė arba radiacija (– ‘spinduliavimas’) – energijos išskyrimas arba perdavimas elektromagnetinių bangų ar dalelių pavidalu bet kurioje terpėje.
Nauja!!: Chemija ir Spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Nauja!!: Chemija ir Tankis · Žiūrėti daugiau »
Tirpumas
Tirpumas - medžiagos (dujų, skysčio ar kieto kūno), vadinamos tirpiniu, savybė ištirpti skystame tirpiklyje, sudarant vientisątirpalą.
Nauja!!: Chemija ir Tirpumas · Žiūrėti daugiau »
Trąšos
Trąšų maišai Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimąir vystymąsi.
Nauja!!: Chemija ir Trąšos · Žiūrėti daugiau »
Uoliena
Granitas – tipiška uoliena Uoliena – vienalytės mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vienągeologinį kūną, turintis specifinę struktūrąir tekstūrą.
Nauja!!: Chemija ir Uoliena · Žiūrėti daugiau »
Vaistas
Vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai.
Nauja!!: Chemija ir Vaistas · Žiūrėti daugiau »
Valentingumas
Valentingumas – atomo savybė sudaryti tam tikrącheminių ryšių skaičių.
Nauja!!: Chemija ir Valentingumas · Žiūrėti daugiau »
Valgomoji druska
Valgomoji druska druskinėje. Druska – mineralas, kurio reikšmingądalį sudaro natrio chloridas (NaCl).
Nauja!!: Chemija ir Valgomoji druska · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Chemija ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Nauja!!: Chemija ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Nauja!!: Chemija ir Viduramžiai · Žiūrėti daugiau »
