Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Anglų kalba ir Germanų prokalbė
Anglų kalba ir Germanų prokalbė turi 38 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikanų kalba, Anglų kalbos, Anglų-fryzų kalbos, Asmuo (gramatika), Įvardis, Baltų kalbos, Būdvardis, Bendrinė kalba, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Ispanų kalba, Keltai, Kilmininkas, Leksika, Linksnis, Lotynų kalba, Naudininkas, Olandų kalba, Papildinys, Prielinksnis, Priesaga, Runos, Senoji anglų kalba, Skandinavų kalbos, ..., Skolinys, Slavų kalbos, Tarmė, Vakarų germanų kalbos, Vardininkas, Veiksmažodis, Vokiečių kalba, XIX amžius. Išplėsti indeksą (8 daugiau) »
Afrikanų kalba
Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Afrikanų kalba ir Anglų kalba · Afrikanų kalba ir Germanų prokalbė ·
Anglų kalbos
Zaterlando fryzų Anglų kalbos (taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąjąanglų kalbąir iš jos kilusias kalbas.
Anglų kalba ir Anglų kalbos · Anglų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Anglų-fryzų kalbos
Zaterlando fryzų Taškuotos vietos rodo regionus, kuriuose paplitusi daugiakalbystė Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas.
Anglų kalba ir Anglų-fryzų kalbos · Anglų-fryzų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Anglų kalba ir Asmuo (gramatika) · Asmuo (gramatika) ir Germanų prokalbė ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Anglų kalba ir Įvardis · Germanų prokalbė ir Įvardis ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Anglų kalba ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Anglų kalba ir Būdvardis · Būdvardis ir Germanų prokalbė ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Anglų kalba ir Bendrinė kalba · Bendrinė kalba ir Germanų prokalbė ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Anglų kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Germanų prokalbė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Anglų kalba ir Galininkas · Galininkas ir Germanų prokalbė ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Germanų prokalbė ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Anglų kalba ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Germanų prokalbė ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Anglų kalba ir Gramatinė giminė · Germanų prokalbė ir Gramatinė giminė ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Anglų kalba ir Gramatinis laikas · Germanų prokalbė ir Gramatinis laikas ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Anglų kalba ir Gramatinis skaičius · Germanų prokalbė ir Gramatinis skaičius ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Anglų kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos ·
Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.
Anglų kalba ir Ispanų kalba · Germanų prokalbė ir Ispanų kalba ·
Keltai
135px Keltais (galatai) vadinama Vidurio Europos ankstyvojo geležies amžiaus kultūrų grupė (maždaug 500–50/1 m. pr. m. e.), kuriai būdinga panaši materialinė kultūra ir susijusios kalbos.
Anglų kalba ir Keltai · Germanų prokalbė ir Keltai ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Anglų kalba ir Kilmininkas · Germanų prokalbė ir Kilmininkas ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Anglų kalba ir Leksika · Germanų prokalbė ir Leksika ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Anglų kalba ir Linksnis · Germanų prokalbė ir Linksnis ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Anglų kalba ir Lotynų kalba · Germanų prokalbė ir Lotynų kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Anglų kalba ir Naudininkas · Germanų prokalbė ir Naudininkas ·
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Anglų kalba ir Olandų kalba · Germanų prokalbė ir Olandų kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Anglų kalba ir Papildinys · Germanų prokalbė ir Papildinys ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Anglų kalba ir Prielinksnis · Germanų prokalbė ir Prielinksnis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Anglų kalba ir Priesaga · Germanų prokalbė ir Priesaga ·
Runos
Runos – keletas susijusių abėcėlių, naudotų rašyti germanų kalbomis, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose.
Anglų kalba ir Runos · Germanų prokalbė ir Runos ·
Senoji anglų kalba
Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.
Anglų kalba ir Senoji anglų kalba · Germanų prokalbė ir Senoji anglų kalba ·
Skandinavų kalbos
Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.
Anglų kalba ir Skandinavų kalbos · Germanų prokalbė ir Skandinavų kalbos ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Anglų kalba ir Skolinys · Germanų prokalbė ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Anglų kalba ir Slavų kalbos · Germanų prokalbė ir Slavų kalbos ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Anglų kalba ir Tarmė · Germanų prokalbė ir Tarmė ·
Vakarų germanų kalbos
Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.
Anglų kalba ir Vakarų germanų kalbos · Germanų prokalbė ir Vakarų germanų kalbos ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Anglų kalba ir Vardininkas · Germanų prokalbė ir Vardininkas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Anglų kalba ir Veiksmažodis · Germanų prokalbė ir Veiksmažodis ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Anglų kalba ir Vokiečių kalba · Germanų prokalbė ir Vokiečių kalba ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Anglų kalba ir XIX amžius · Germanų prokalbė ir XIX amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Anglų kalba ir Germanų prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Anglų kalba ir Germanų prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Anglų kalba ir Germanų prokalbė
Anglų kalba yra 144 santykius, o Germanų prokalbė turi 238. Kaip jie turi bendro 38, Jaccard indeksas yra 9.95% = 38 / (144 + 238).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Anglų kalba ir Germanų prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
