Greičiau nei naršyklėje!
238 santykiai: Abliatyvas, Afrikanų kalba, Akūtas, Alemanų tarmės, Alofonas, Anglų kalba, Anglų kalbos, Anglų-fryzų kalbos, Aoristas, Apynys, Artikelis, Asmuo (gramatika), August Schleicher, Aukštoji islandų kalba, Auksiniai Galehuso ragai, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės Europa, Šiaurės Vokietijos žemuma, Švedija, Įnagininkas, Įvardis, Balsis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos finų kalbos, Baskų kalba, Bavarų tarmė, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Boukólos dėsnis, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bukmolas, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Danų kalba, Danija, Daugiskaita, Desideratyvas, Didysis tautų kraustymasis, Dniepras, Donald Ringe, Dunojus, Duobelinės keramikos kultūra, Dvigarsis, Dviskaita, Etimologija, Evangelija, Farerų kalba, ..., Filologija, Finų kalbos, Finougrų kalbos, Fiunas, Flamandų kalba, Fonema, Fonetika, Fonologija, Frankų kalba, Frazeologizmas, Fryzų kalbos, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Geležies amžius, Geminacija, Germanai, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis, Gotų Biblija, Gotų kalba, Grafema, Graikų kalba, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinė kaita, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Grimo dėsnis, Halštato kultūra, Išorinis filtras, II amžius, II amžius pr. m. e., Imperfektas, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Ingevonų kalbos, Intarpas, Iranėnų kalbos, Irminonų kalbos, Islandų kalba, Ispanų kalba, Istevonų kalbos, Italikų kalbos, IV amžius, Jastorfo kultūra, Jidiš, Jungtukas, Kalbinis sluoksnis, Kalbos garsas, Kamienas (kalbotyra), Kanapė, Karpatai, Kaugilo dėsnis, Kauzatyvas, Keltai, Keltų kalbos, Kilmininkas, Kirtis, Klitikai, Konjunktyvas, Krymo gotų kalba, La Teno kultūra, Langobardų kalba, Laringalų teorija, Leksika, Limburgiečių kalba, Linas, Linksnis, Liuksemburgiečių kalba, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Mezija, Mirusi kalba, Morfema, Morfologija (kalbotyra), Mozelio frankų tarmės, Naudininkas, Naujoji norvegų kalba, Nazalizacija, Norvegų kalba, Norvegija, Nosinė (diakritinis ženklas), Nuosaka, Nyderlandai, Oksyvo kultūra, Olandų kalba, Optatyvas, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Pasakėčia, Pševorsko kultūra, Pederseno dėsnis, Perraša, Pfalco vokiečių tarmė, Piltuvėlinės keramikos kultūra, Pliuskvamperfektas, Populiacija, Priešdėlis, Priebalsių laipsniavimas, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Protėvynė, Prozodija, Publijus Kornelijus Tacitas, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reduplikacija, Reinas, Ripuarų tarmės, Romos imperija, Runos, Rytų fryzų kalba, Rytų germanų kalbos, Salijų tiesa, Samių kalbos, Sanskritas, Sarmatai, Satemizacija, Semerenio dėsnis, Semitų kalbos, Senoji anglų kalba, Senovės graikų kalba, Senovės Roma, Senovės skandinavų kalba, Skaitvardis, Skandinavų kalbos, Skandinavų prokalbė, Skandinavija, Skandinavijos bronzos amžius, Skiemuo, Skitai, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovėnija, Stango dėsnis, Stentofteno runų akmuo, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tildė, Tiras, Ukraina, Umliautas, V amžius, Vakarų germanų kalbos, Vakernagelio dėsnis, Vandalų kalba, Vardažodis, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Velbarko kultūra, Vernerio dėsnis, VI amžius, Vidurio Europa, Vidurio Frankonijos tarmės, Vietininkas, Vimisojerių kalba, Virvelinės keramikos kultūra, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių žemaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokietija, Vysla, XIX amžius, Zyverso dėsnis, 1125 m., 1913 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 250 m. pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 300 m., 348 m., 360 m., 400 m., 500 m. pr. m. e., 830 m.. Išplėsti indeksą (188 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Afrikanų kalba
Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Afrikanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Alemanų tarmės
Alemanų tarmės – vokiečių kalbos tarmės, vartojamos Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Lichtenšteine ir Prancūzijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Alemanų tarmės · Žiūrėti daugiau »
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalbos
Zaterlando fryzų Anglų kalbos (taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąjąanglų kalbąir iš jos kilusias kalbas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Anglų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Anglų-fryzų kalbos
Zaterlando fryzų Taškuotos vietos rodo regionus, kuriuose paplitusi daugiakalbystė Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Anglų-fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Apynys
Apynys (Humulus) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Apynys · Žiūrėti daugiau »
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Artikelis · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Aukštoji islandų kalba
Aukštosios islandų kalbos propagandinė nuotrauka: islandai, kalbos gryninimo tauta. Aukštoji islandų kalba (Háfrónska) yra itin išgryninta šiuolaikinės islandų kalbos forma.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Aukštoji islandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Auksiniai Galehuso ragai
Danijos muziejuje. Auksiniai Galehuso ragai – du auksiniai ragai (vienas už kitądidesnis), rasti Galehuse, į šiaurę nuo Tionderio Pietų Jutlandijoje, Danijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Auksiniai Galehuso ragai · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės Europa
Pietų Europa Kultūriniai Europos regionai. Šiaurės Europa – žalia Šiaurės Europa – šiaurinė Europos žemyno dalis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Šiaurės Europa · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės Vokietijos žemuma
Vokietijos fizinis žemėlapis. Šiaurės Vokietijos žemuma – šiaurėje. Šiaurės Vokietijos žemuma – žemumos šiaurinėje Vokietijos dalyje, Vidurio Europos lygumos dalis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Šiaurės Vokietijos žemuma · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baskų kalba
Baskų šalis žemėlapyje Baskų kalba (euskara, kitais dialektais euskera, eskuara ir üskara) – baskų tautos kalba, kuria šnekama Baskijoje, regione, iš dalies priklausančiame Ispanijai, iš dalies Prancūzijai, kalbančiųjų iš viso 690 tūkst., iš jų 500 tūkst.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Baskų kalba · Žiūrėti daugiau »
Bavarų tarmė
Bavarų tarmė (austrų-bavarų tarmė) – vokiečių kalbos tarmė, vartojama Bavarijoje, Austrijoje, dalyje Italijos ir Čekijos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Bavarų tarmė · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Boukólos dėsnis
Boukólos dėsnis – fonologinė indoeuropiečių prokalbės (ide.) taisyklė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Boukólos dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Bukmolas
Bukmolas ( – knygų kalba) – oficialus norvegų kalbos registras.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Bukmolas · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Danų kalba
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Danų kalba · Žiūrėti daugiau »
Danija
Danija, oficialiai Danijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Danija · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Desideratyvas
Desideratyvas (geidžiamoji nuosaka) – veiksmažodžio nuosaka, išreiškianti norą, troškimą, kad veiksmažodžiu nusakomas įvykis nutiktų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Desideratyvas · Žiūrėti daugiau »
Didysis tautų kraustymasis
pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Didysis tautų kraustymasis · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Donald Ringe
Donaldas „Donas“ Rindžas (g. 1954 m.) – amerikiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Donald Ringe · Žiūrėti daugiau »
Dunojus
Dunojus (bulg.) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Dunojus · Žiūrėti daugiau »
Duobelinės keramikos kultūra
Panašiai skambanti 4200–2000 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Duobelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Evangelija
Evangèlija ( 'geroji naujiena, džiugi žinia') – tekstas, aprašantis Jėzaus gyvenimą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Evangelija · Žiūrėti daugiau »
Farerų kalba
Farerų kalba (far. føroyskt mál) – iš germanų prokalbės kilusi šiaurės germanų kalba, paplitusi Farerų salose, priklausančiose Danijai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Farerų kalba · Žiūrėti daugiau »
Filologija
Vilniaus universitete) Filologija (gr. philologia, meilė žodžiui) – kalbotyros (''lingvistikos''), literatūrologijos ir tautosakos mokslų visuma, tirianti atskiras kalbas arba jų grupes.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Filologija · Žiūrėti daugiau »
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Fiunas
Fiunas – sala Baltijos jūroje, tarp Jutlandijos pusiasalio ir Zelandijos salos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Fiunas · Žiūrėti daugiau »
Flamandų kalba
Flamandų tarmės, flamandų kalba – neoficialus, tradicinis olandų kalbos varianto, naudojamo flamandų Belgijoje, pavadinimas, taip pat flamandų kalba arba tarme vadinami Belgijoje (Flandrijos ir Briuselio regionuose) ir Pietų Nyderlanduose naudojami olandų kalbos dialektai ar dialektų grupės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Flamandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Frankų kalba
Frankų kalba – VIII a. išnykusi senovės vakarų germanų kalba, vartota Salijų frankų, kurie V a. pabaigoje buvo užėmę Romos imperijos valdytąGaliją.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Frankų kalba · Žiūrėti daugiau »
Frazeologizmas
Frazeologizmas ('posakis'), idioma ('savo, savotiškas') – pastovus žodžių junginys, „sparnuotas posakis“.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Frazeologizmas · Žiūrėti daugiau »
Fryzų kalbos
Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Geležies amžius
Geležies amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius – priešistorinis archeologinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemąeina po akmens ir bronzos amžių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Geležies amžius · Žiūrėti daugiau »
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Germanai · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis
Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis – tam tikras istorinis disimiliacijos (panašių garsų virtimo skirtingais) pavyzdys, kuris germanų prokalbėje, germanų kalbų pramotėje, pasitaiko kaip dalis Grimo dėsnio išimčių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Gotų Biblija
Sidabrinio kodekso (''Codex Argenteus'') lapas gotų Biblijoje. Gotų Biblija, arba Vulfilos Biblija, – krikščioniška Biblija, kuriąIV a. į gotų kalbąvertė, nors autorystė neįrodyta, arijonų vyskupas ir misionierius Vulfila.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gotų Biblija · Žiūrėti daugiau »
Gotų kalba
Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gotų kalba · Žiūrėti daugiau »
Grafema
Grafema (grafo 'rašau'), rašto ženklas, rašmuo – rašto sudėtinė dalis, svarbiausias jo vienetas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Grafema · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kaita
Gramatinė kaita – istorinės kalbotyros terminas, kuriuo įvardijami sinchroniniai (tuo pačiu metu galioję) germanų kalbų veiksmažodžio paradigmoje vykę Vernerio dėsnio reiškiniai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gramatinė kaita · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Grimo dėsnis
Grimo dėsnis, arba Rasko – Grimo dėsnis (kitas pavadinimas – pirmasis priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Grimo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Halštato kultūra
Halštato kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1846–1863 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Halštato kultūra · Žiūrėti daugiau »
Išorinis filtras
Išorinis filtras kalbotyroje – garsų pokyčių rūšis, kuri veikia ne tam tikru laikotarpiu, o ilgesniu laiko periodu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Išorinis filtras · Žiūrėti daugiau »
II amžius
Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir II amžius · Žiūrėti daugiau »
II amžius pr. m. e.
Rytų pusrutulis II a. pr. m. e. pr. keltų ūkio Slovakijoje rekonstrukcija Ptolemajų Egipto karalius Ptolemajus VI Filometoras pavaizduotas kaip faraonas Mogao urvų freska Antrasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 200 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir II amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Ingevonų kalbos
Rytų germanų kalbos Ingevonų kalbos, arba Šiaurės jūros germanų kalbos, – teorinė šiaurinių vakarų germanų kalbų grupė, kuriai priklauso senoji fryzų kalba, senoji anglų kalba, senoji saksų kalba ir jų dabartinės palikuonės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Ingevonų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Intarpas
Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Intarpas · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Irminonų kalbos
Rytų germanų kalbos Irminonų kalbos, arba Elbės germanų kalbos – vokiečių kalbininko Frydricho Maurerio (Friedrich Maurer) knygoje „Nordgermanen und Alemanen“ („Šiaurės germanai ir alemanai“) pasiūlytas terminas, kuriuo vadinama nepaliudyta prokalbė, arba vakarų germanų dialektų grupė, iš kurios kilo alemanų, lombardų, tiuringų ir bavarų tarmės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Irminonų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Islandų kalba
Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Islandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Ispanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Istevonų kalbos
Rytų germanų kalbos Istevonų kalbos, arba Vėzerio-Reino germanų kalbos – vokiečių kalbininko Frydricho Maurerio (Friedrich Maurer) pasiūlytas terminas, kuriuo vadinama grupė senovės vakarų germanų dialektų, iš kurių kilo žemutinių frankų, Reino frankų dialektai, taip pat ir olandų kalba bei vokiečių vakarų vidurio dialektai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Istevonų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
IV amžius
Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir IV amžius · Žiūrėti daugiau »
Jastorfo kultūra
Jastorfo kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta kapinyno, rasto prie Jastorfo (Žemutinė Saksonija) vardu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Jastorfo kultūra · Žiūrėti daugiau »
Jidiš
Jidiš (ייִדיש jidiš arba אידיש idiš) – viena iš germanų kalbų, vartojama žydų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Jidiš · Žiūrėti daugiau »
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kalbos garsas · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kanapė
Kanapė Kanapė (Cannabis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kanapė · Žiūrėti daugiau »
Karpatai
Karpatai (lenk., ček. ir, ukr. ir) – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Karpatai · Žiūrėti daugiau »
Kaugilo dėsnis
Kaugilo dėsnis – tai du skirtingi fonetiniai pokyčiai, vienas kurių įvyko graikų prokalbėje, o kitas – germanų prokalbėje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kaugilo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Kauzatyvas
Kauzatyvas (iš causa – 'priežastis') – veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas veikia ne pats, o jį verčia atlikti veiksmąkitas veikėjas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kauzatyvas · Žiūrėti daugiau »
Keltai
135px Keltais (galatai) vadinama Vidurio Europos ankstyvojo geležies amžiaus kultūrų grupė (maždaug 500–50/1 m. pr. m. e.), kuriai būdinga panaši materialinė kultūra ir susijusios kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Keltai · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Krymo gotų kalba
Krymo gotų kalba greičiausiai buvo gotų kalbos dialektas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Krymo gotų kalba · Žiūrėti daugiau »
La Teno kultūra
La Teno kultūra (V–I a. pr. m. e.) yra Europos ankstyva ikiromėninė geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir La Teno kultūra · Žiūrėti daugiau »
Langobardų kalba
Langobardų kalba – išnykusi germanų genties langobardų kalba.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Langobardų kalba · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Limburgiečių kalba
Limburgiečių kalba (Limburgs) – indoeuropiečių kalbų šeimos iš germanų prokalbės kilusi germanų kalbų grupės kalba, dažnai laikoma olandų arba vokiečių kalbų tarme.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Limburgiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Linas
Linas (Linum) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Linas · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Liuksemburgiečių kalba
Liuksemburgiečių kalba, liuksemburgiečių tarmė – vakarų germanų kalba, susidariusi iš vokiečių kalbos frankų dialekto, kuris savo ruožtu kilęs iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Liuksemburgiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Mezija
Mezija – senovės kraštas ir Romos provincija Pietryčių Europoje, tarp Dunojaus žemupio ir Balkanų (Trakijos).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Mezija · Žiūrėti daugiau »
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Mirusi kalba · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Mozelio frankų tarmės
Mozelio frankų tarmės – vakarų centrinių vokiečių tarmių dialektinė grupė, kuri kartu su liuksemburgiečių ir ripuarų kalbomis priklauso vidurio Frankonijos tarmių šeimai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Mozelio frankų tarmės · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Naujoji norvegų kalba
Naujoji norvegų kalba, arba niunoškas (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Naujoji norvegų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nazalizacija
Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Nazalizacija · Žiūrėti daugiau »
Norvegų kalba
Norvegų kalba - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Norvegų kalba · Žiūrėti daugiau »
Norvegija
Norvegija, oficialiai Norvegijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Norvegija · Žiūrėti daugiau »
Nosinė (diakritinis ženklas)
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Nyderlandai
Nyderlandai, arba Olandija, oficialiai Nyderlandų Karalystė – valstybė Vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, turinti užjūrio teritorijų Karibų jūroje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Nyderlandai · Žiūrėti daugiau »
Oksyvo kultūra
Oksyvo kultūra – geležies amžiaus III a. pr. m. e. pabaigos – I m. e. a. pradžios archeologinė kultūra dabartinės Lenkijos teritorijoje Vyslos žemupyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Oksyvo kultūra · Žiūrėti daugiau »
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Pasakėčia
Ezopas – pasakėčios pradininkas Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją(didaktinę) arba kritinę mintį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Pasakėčia · Žiūrėti daugiau »
Pševorsko kultūra
Pševorsko kultūra – geležies amžiaus II a. pr. m. e. pabaigos – V m. e. a. pradžios archeologinė kultūra dabartinės Lenkijos teritorijoje bei gretimose dabartinės Ukrainos teritorijose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Pševorsko kultūra · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Pfalco vokiečių tarmė
Pfalco vokiečių tarmė – vokiečių kalbos tarmė, vartojama Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemėje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Pfalco vokiečių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Piltuvėlinės keramikos kultūra
Piltuvėlinės keramikos kultūra arba piltuvėlinių taurių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, egzistavusi 4000–2700 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Piltuvėlinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Populiacija
Populiacija – 1) visi tam tikroje šalyje ar teritorijoje gyvenantys žmonės; 2) vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje; 3) tiriamųjų objektų generalinė aibė, iš kurios sudaroma imtis. Visi Žemėje gyvenantys žmonės sudaro pasaulinę žmonių populiaciją.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Populiacija · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Priebalsių laipsniavimas · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Publijus Kornelijus Tacitas
Publijus (arba Gajus, Kornelijus Tacitas, 56 m. Umbrijoje – 117 m.) – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Publijus Kornelijus Tacitas · Žiūrėti daugiau »
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Reduplikacija
Reduplikacija ( – 'sudvejinimas') – žodžio arba jo dalies atkartojimas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Reduplikacija · Žiūrėti daugiau »
Reinas
Reinas – upė Vakarų Europoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Reinas · Žiūrėti daugiau »
Ripuarų tarmės
Ripuarų tarmė – vokiečių kalbos dialektinė grupė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Ripuarų tarmės · Žiūrėti daugiau »
Romos imperija
Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Romos imperija · Žiūrėti daugiau »
Runos
Runos – keletas susijusių abėcėlių, naudotų rašyti germanų kalbomis, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Runos · Žiūrėti daugiau »
Rytų fryzų kalba
Rytų fryzų kalba arba Zaterlando fryzų kalba – iš germanų prokalbės kilusi kalba, vartojama šiaurės vakarų Vokietijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Rytų fryzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rytų germanų kalbos
Rytų germanų kalbos – išnykusi indoeuropiečių šeimos, germanų kalbų grupė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Rytų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Salijų tiesa
Chlodvigas diktuoja Salijų teisynąSalijų tiesa, Salijų kodeksas, Salijų įstatymai, Salijų teisė – teisynas, kuris Merovingų karaliaus Chlodvigo I pavedimu buvo sukurtas (507–511 m.) netrukus po to, kai salijų frankai užkariavo buvusiąRomos imperijos provincijąGalijąir priėmė krikščionybę.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Salijų tiesa · Žiūrėti daugiau »
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Samių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Sarmatai
Sarmatai – klajoklių rytų iranėnų tauta, ankstyvojo geležies amžiaus pabaigoje (VI–IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė Ponto stepės plotą, gyveno nuo Tisos ir Dunojaus vandenskyros iki Aralo jūros, Uralo kalnų (dabartinėse Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijose).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Sarmatai · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Semerenio dėsnis
Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Semerenio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Semitų kalbos
Semitų kalbos – afroazinių kalbų šeimos atšaka.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Semitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Senoji anglų kalba
Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Senoji anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »
Senovės skandinavų kalba
Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Senovės skandinavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skandinavų kalbos
Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skandinavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Skandinavų prokalbė
Skandinavų prokalbė (arba norvegų prokalbė, archajinė skandinavų kalba, šiaurės germanų prokalbė ir kiti pavadinimai) – indoeuropiečių kalba, kuri pirmaisiais mūsų eros amžiais rutuliojosi kaip germanų prokalbės šiaurinis dialektas.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skandinavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Skandinavija
Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skandinavija · Žiūrėti daugiau »
Skandinavijos bronzos amžius
Skandinavijos bronzos amžius – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, egzistavusi Skandinavijos šalyse XVII-VI a. pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skandinavijos bronzos amžius · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Skitai
Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skitai · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Slavai · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Slovėnija
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja Slovėnija, oficialiai Slovėnijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Slovėnija · Žiūrėti daugiau »
Stango dėsnis
Stango dėsnis – fonetinis dėsnis, atrastas norvegų kalbininko Kristiano Stango (Christian Stang).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Stango dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Stentofteno runų akmuo
Stentofteno runų akmuo Stentofteno runų akmuo (DR 357) – VII a. vidurio runų akmuo.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Stentofteno runų akmuo · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tildė
Tildė (~) – tipografinis ženklas, kuris gali būti rašomas tiek vienas, tiek ir virš kito ženklo (raidės).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Tildė · Žiūrėti daugiau »
Tiras
Tirui rankąnukanda Fenris Skandinavų mitologijoje Tiras (Týr; Tiūras, Tiu) – skandinavų mitologijos dvikovos, pergalės ir didvyriškos šlovės dievas, vaizduotas vienarankiu vyru.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Tiras · Žiūrėti daugiau »
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »
Umliautas
Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Umliautas · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
Vakarų germanų kalbos
Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vakarų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vandalų kalba
Vandalų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, greičiausiai buvusi artima gotų kalbai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vandalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
Velbarko kultūra
Velbarko kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra šiaurės Lenkijoje, pietvakarių Baltarusijoje ir šiaurės vakarų Ukrainoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Velbarko kultūra · Žiūrėti daugiau »
Vernerio dėsnis
Karl Verner (1846–1896) Vernerio dėnis – germanų kalboms būdingas fonetinis-morfologinis reiškinys, 1875 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vernerio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vidurio Europa · Žiūrėti daugiau »
Vidurio Frankonijos tarmės
Vidurio Frankonijos tarmės (mittelfränkische Mundarten, mittelfränkische Mundart, Mittelfränkisch) – vakarų centrinių vokiečių tarmių grupė, kuriąsudaro šios tarmės.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vidurio Frankonijos tarmės · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vimisojerių kalba
Wymysojer (Wymysöryś) – vakarų germanų nykstanti kalba, vartojama pasienyje tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vimisojerių kalba · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių žemaičių tarmė
Vokiečių žemaičių arba saksų žemaičių tarmė (arba Niederdeutsch) – vakarų germanų kalba, kuria daugiausiai kalbama šiaurės Vokietijoje ir rytų Nyderlanduose.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vokiečių žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
Zyverso dėsnis
Zyverso dėsnis – vokiečių kalbininko Eduardo Zyverso (Eduard Sievers) suformuluota indoeuropeistikos taisyklė, nustatanti pusbalsių (*w arba *y (*j)) tarimą, žiūrint, koks prieš juos eina skiemuo.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir Zyverso dėsnis · Žiūrėti daugiau »
1125 m.
1125 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 1125 m. · Žiūrėti daugiau »
1913 m.
1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 1913 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
250 m. pr. m. e.
250 m. pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 250 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
300 m.
300 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 300 m. · Žiūrėti daugiau »
348 m.
348 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 348 m. · Žiūrėti daugiau »
360 m.
360 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 360 m. · Žiūrėti daugiau »
400 m.
400 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 400 m. · Žiūrėti daugiau »
500 m. pr. m. e.
500 m. pr.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 500 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
830 m.
830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Germanų prokalbė ir 830 m. · Žiūrėti daugiau »
