Greičiau nei naršyklėje!
34 santykiai: Atomas, Atomo branduolys, Žemė, Žvaigždė, Chemija, Dalelių greitintuvas, Debesis, Deimantas, Dujos, Elektronas, Elektros kibirkštis, Garai, Grafitas, Helis, Idealiosios dujos, Jonizacija, Kristalas, Ledas, Magnetinis laukas, Medžiaga (reikšmės), Molekulė, Neutronas, Plazma, Protonas, Skystis, Slėgis, Sublimacija, Supernova, Temperatūra, Termobranduolinė bomba, Titanas, Ugnis, Vanduo, Virimo temperatūra.
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Žvaigždė
Paukščių Tako galaktikos centrinės dalies žvaigždės, o į dešinę nuo centro matomas Trilypis ūkaseso.org / https://www.eso.org/public/images/eso1504a/ VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars granulės, 9. protuberantas Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre) Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė Žvaigždė – didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis kosminis kūnas.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Žvaigždė · Žiūrėti daugiau »
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Chemija · Žiūrėti daugiau »
Dalelių greitintuvas
Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris elektrinio ir (arba) magnetinio lauko pagalba greitina elektrinį krūvį turinčias daleles, suteikdamas joms dideles energijas.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Dalelių greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Debesis
Kamuoliniai debesys virš Svifts Kryko (''Swifts Creek''), Australija Plunksniniai kabliškieji (viduryje) ir plunksniniai pluoštiniai (kairėje) debesys, virstantys į plunksninius sluoksninius-pluoštinius bei kiek aukščiau į plunksninius kamuolinius-dribsniškuosius (dešinėje). Debesys – tai matomos vandens lašelių arba ledo kristalų sankaupos atmosferoje virš paklotinio paviršiaus.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Debesis · Žiūrėti daugiau »
Deimantas
Deimantas – grynuolių klasės mineralas, jo cheminė sudėtis – kristalinė anglies modifikacija.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Deimantas · Žiūrėti daugiau »
Dujos
Dujos – viena iš medžiagos agregatinių būsenų.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Dujos · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektros kibirkštis
Elektros kibirkštys, susidariusios išsikraunant kondensatoriui. Elektros kibirkštis – akinamai švytintis laužytos formos kanalas arba gyslelių pluoštas, kuris trumpam laikui susidaro tarp elektrodų, kai elektrinio lauko stiprumas pasiekia maždaug 3000 V/mm ir oras staiga jonizuojasi.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Elektros kibirkštis · Žiūrėti daugiau »
Garai
Vandens garai virš arbatos puodelio Garai – dujinė medžiagų, kurios paprastai būna skystos ar kietos, būsena.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Garai · Žiūrėti daugiau »
Grafitas
Grafitas, C – grynuolis mineralas, alotropinė anglies modifikacija.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Grafitas · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Idealiosios dujos
Idealiųjų dujų molekulės nesąveikauja tarpusavyje o tik susiduria su indo sienelėmis. Susidūrimai sukuria slėgį. Idealiosios dujos termodinamikoje – supaprastintas fizikinis požiūris į dujas, kuriame paprasčiausiu atveju tariama jog dujų molekulės visiškai nesąveikauja tarpusavyje ir tik susiduria su indo sienelėmis.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Idealiosios dujos · Žiūrėti daugiau »
Jonizacija
Jonizacija – fizinis procesas, kurio metu atomas arba molekulė paverčiama jonu, keičiant santykį tarp protonų ir elektronų skaičių.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Jonizacija · Žiūrėti daugiau »
Kristalas
Kvarco kristalas Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingąvidinę struktūrą.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Kristalas · Žiūrėti daugiau »
Ledas
Baikalo ežere Snaigės Ledyne esantis ledas dažnai būna melsvos spalvos Ledas – kietos būsenos vanduo, mineralas.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Ledas · Žiūrėti daugiau »
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Magnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Medžiaga (reikšmės)
Žodis medžiaga reiškia.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Medžiaga (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Plazma
Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Plazma · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Skystis
Skysčio dalelių modelis Skystis – viena iš medžiagos agregatinių būsenų (tarpinė tarp kietosios ir dujinės).
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Skystis · Žiūrėti daugiau »
Slėgis
Matuoklis matuojantis padangos slėgį Slėgis – fizikinis dydis, jėgos veikimas į plotą.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Slėgis · Žiūrėti daugiau »
Sublimacija
Sublimacija – cheminio elemento arba cheminio junginio virtimas dujomis tiesiogiai iš kietosios agregatinės būsenos, praleidžiant tarpinę skysčio fazę.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Sublimacija · Žiūrėti daugiau »
Supernova
Keplerio supernova SN1604 Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Supernova · Žiūrėti daugiau »
Temperatūra
right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Temperatūra · Žiūrėti daugiau »
Termobranduolinė bomba
Rentgeno spindulius atspindintis korpusas Bikinio atole, 1954 m. Termobranduolinė bomba, arba vandenilinė bomba – branduolinis ginklas, kurio veikimas pagrįstas vandenilio izotopų (deuterio arba tričio) sinteze.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Termobranduolinė bomba · Žiūrėti daugiau »
Titanas
Titanas (Ti) – devintasis pagal paplitimącheminis elementas Žemėje (sudaro 0,6 % Žemės plutos masės), kurio atomo numeris 22, cheminis simbolis – Ti.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Titanas · Žiūrėti daugiau »
Ugnis
Ugnis Ugnis – degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Ugnis · Žiūrėti daugiau »
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »
Virimo temperatūra
Virimo temperatūra – medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos tūryje.
Nauja!!: Agregatinė būsena ir Virimo temperatūra · Žiūrėti daugiau »
