Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Branko Ćopić

Indeksas Branko Ćopić

Brankas Čiopičius (1915 m. sausio 1 d. Hašani, Austrija-Vengrija – 1984 m. kovo 26 d. Belgradas, Jugoslavija) – Bosnijos serbų rašytojas.

25 santykiai: Albanų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Austrija-Vengrija, Čekų kalba, Bania Luka, Belgradas, Belgrado universitetas, Bichačas, Jugoslavija, Karlovacas, Kinų kalba, Konvertuojamoji markė, Kovo 26, Lenkų kalba, Makedonų kalba, Olandų kalba, Rumunų kalba, Rusų kalba, Sarajevas, Sausio 1, Serbija, Slovakų kalba, Turkų kalba, 1915 m., 1984 m..

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Austrija-Vengrija

Austrija–Vengrija arba Austrijos-Vengrijos imperija – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m. Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją(Austrijos imperiją) bei Transleitaniją(Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius).

Nauja!!: Branko Ćopić ir Austrija-Vengrija · Žiūrėti daugiau »

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »

Bania Luka

Bania Luka – miestas Bosnijoje ir Hercegovinoje, faktinė Serbų Respublikos sostinė.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Bania Luka · Žiūrėti daugiau »

Belgradas

Belgradas (pažodžiui „Baltasis miestas“) – Serbijos sostinė ir didžiausias miestas prie Dunojaus ir Savos upės santakos, kur Panonijos lyguma pereina į Balkanų pusiasalį.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Belgradas · Žiūrėti daugiau »

Belgrado universitetas

Belgrado universitetas – svarbiausia Serbijos aukštojo mokslo įstaiga.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Belgrado universitetas · Žiūrėti daugiau »

Bichačas

Bichačas – miestas šiaurės vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Unos-Savos kantone, prie Unos upės, pasienyje su Kroatija.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Bichačas · Žiūrėti daugiau »

Jugoslavija

Jugoslavija ((juɡǒslaːʋija), (juɡɔˈslàːʋija), (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – pietų slavų valstybė) – didžiąjąXX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Jugoslavija · Žiūrėti daugiau »

Karlovacas

Karlovacas – miestas centrinėje Kroatijoje, 56 km į pietvakarius nuo Zagrebo; apskrities centras.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Karlovacas · Žiūrėti daugiau »

Kinų kalba

Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Kinų kalba · Žiūrėti daugiau »

Konvertuojamoji markė

Konvertuojamoji markė (bosn., kroat. ir serb. konvertibilna marka / конвертибилна марка) – valiuta, naudojama Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Konvertuojamoji markė · Žiūrėti daugiau »

Kovo 26

Kovo 26 yra 85-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 86-a).

Nauja!!: Branko Ćopić ir Kovo 26 · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »

Makedonų kalba

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Olandų kalba

Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rumunų kalba

Rumùnų kalbà (limba română) – penkta pagal kalbančiųjų skaičių romanų kalba.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Rumunų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sarajevas

Sarajevas () – miestas Bosnijos ir Hercegovinos vidurio rytuose, prie Miliackos (Miljacka) upės; šalies sostinė.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Sarajevas · Žiūrėti daugiau »

Sausio 1

Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Serbija · Žiūrėti daugiau »

Slovakų kalba

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).

Nauja!!: Branko Ćopić ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Turkų kalba

Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.

Nauja!!: Branko Ćopić ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »

1915 m.

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Branko Ćopić ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »

1984 m.

1984 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Branko Ćopić ir 1984 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Brankas Čiopičius.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »