Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Rusų kalba

Indeksas Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Turinys

  1. 45 santykiai: Anglų kalba, Baltarusių kalba, Baltų-slavų kalbos, Bolševikai, Bulgarų kalba, De facto, Diglosija, Eurazija, Fleksinė kalba, Graikų kalba, Indoeuropiečių kalbos, Kijevo Rusia, Kirilica, Lenkų kalba, Michailas Lomonosovas, Microsoft Windows, MS-DOS, Mstislavlis, Papildinys, Petras I, Rusų kalbos abėcėlė, Rusų kalbos gramatika, Rusėnų kalba, Rusija, Rytų slavų kalbos, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Sintaksė, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Tarinys, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tiurkų kalbos, Ukrainiečių kalba, UNIX, Veiksnys, XX amžius, Ё, А, Ж, Б, В, Г, Д, Е.

  2. TSRS kultūra

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Anglų kalba

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Baltarusių kalba

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Baltų-slavų kalbos

Bolševikai

Bolševikai Levas Trockis, Leninas ir Levas Kamenevas Bolševikai (– „priklausantis daugumai“) – marksistinės Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (RSDDP) bolševikų frakcijos nariai.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Bolševikai

Bulgarų kalba

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Bulgarų kalba

De facto

De facto (– iš tikrųjų) – lotyniškas posakis, reiškiantis faktinę situaciją, realybę.

Peržiūrėti Rusų kalba ir De facto

Diglosija

Diglosija – skirtingų vienos kalbos variantų pakaitinis vartojimas priklausomai nuo kalbinės aplinkos.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Diglosija

Eurazija

Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Eurazija

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Fleksinė kalba

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Graikų kalba

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Indoeuropiečių kalbos

Kijevo Rusia

Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Kijevo Rusia

Kirilica

Kirilica, taip pat kirilika.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Kirilica

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Lenkų kalba

Michailas Lomonosovas

Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Michailas Lomonosovas

Microsoft Windows

Microsoft Windows – grupė komercinių operacinių sistemų, skirtų asmeniniams kompiuteriams.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Microsoft Windows

MS-DOS

MS-DOS – Microsoft kompanijos kurta diskų operacinė sistema (DOS).

Peržiūrėti Rusų kalba ir MS-DOS

Mstislavlis

Mstislãvlis (arba Mscislãvas, Mstislãvas) – miestas rytų Baltarusijoje, Mogiliavo srities rytuose, Sožo intako Vichros dešiniajame krante, netoli Rusijos sienos; rajono centras.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Mstislavlis

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Papildinys

Petras I

Petro I monograma Petras I Didysis (1672 m. birželio 9 d. Maskvoje – 1725 m. vasario 8 d. Peterburge) – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Naryškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721–1725 m.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Petras I

Rusų kalbos abėcėlė

Ivano Fiodorovo 1574 m. Rusų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilicos versija.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Rusų kalbos abėcėlė

Rusų kalbos gramatika

Rusų kalbos gramatika – taisyklių visuma, apibrėžianti žodžių ir sakinių darybąrusų kalboje.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Rusų kalbos gramatika

Rusėnų kalba

Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Rusėnų kalba

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Rusija

Rytų slavų kalbos

Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Rytų slavų kalbos

Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Senoji rusų kalba

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Sintaksė

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Slavų kalbos

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Slavų prokalbė

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Tarinys

Tarptautinė fonetinė abėcėlė

''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė

Tiurkų kalbos

Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Tiurkų kalbos

Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Ukrainiečių kalba

UNIX

Unix ir giminingų sistemų genealogija UNIX – grupė operacinių sistemų, kilusių iš 1969–1970 sukurtos UNICS (apie 1970 m. pervadintos į UNIX) sistemos, skirtos PDP kompiuteriams.

Peržiūrėti Rusų kalba ir UNIX

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Veiksnys

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Rusų kalba ir XX amžius

Ё

Ё, ё – dešimtoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Ё

А

А, а – pirmoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir А

Ж

Ж, ж – dvyliktoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Ж

Б

Б, б – antroji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Б

В

В, в – trečioji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir В

Г

Г, г – ketvirtoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Г

Д

Д, д – šeštoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Д

Е

Е, е – devintoji kirilicos abėcėlės raidė, kuri paprastai priskiriama garsui arba.

Peržiūrėti Rusų kalba ir Е

Taip pat žiūrėkite

TSRS kultūra