Turinys
31 santykiai: Astronomas, Astronomija, Šviesmetis, Žemė, Banginis (žvaigždynas), Berilis, Dangaus sfera, Džeimso Vebo kosminis teleskopas, Deklinacija, Didysis sprogimas, Fotonas, Galaktika, Harvardo universitetas, Helis, Infraraudonieji spinduliai, Juodoji bedugnė, Kvazaras, Litis, Metagalaktika, Parsekas, Rektascensija, Saulė, Sekstantas (žvaigždynas), Spitzer kosminis teleskopas, Teleskopas, Tokijo universitetas, Vandenilis, Visata, Visatos plėtimasis, 2016 m., 2022 m..
Astronomas
Galilėjus buvo pirmasis moderniųjų astronomų pradininkas Astronomas – mokslininkas, kuris stebi ir tiria žvaigždes, kometas, meteoritus bei kitus kosmoso objektus.
Peržiūrėti HD1 ir Astronomas
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Peržiūrėti HD1 ir Astronomija
Šviesmetis
Žvaigždėlapis, kuriame pavaizduotos žvaigždės, esančios ne toliau nuo Saulės negu 12,5 šviesmečiai. Šviesmetis (šm, l.y.Jokūbas Sūdžius.. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-05-05.) – ne SI sistemos ilgio matas, vartojamas ypač dideliems atstumams nusakyti.
Peržiūrėti HD1 ir Šviesmetis
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti HD1 ir Žemė
Banginis (žvaigždynas)
Banginio žvaigždynas Banginis (Cetus, Cet) – 4-as pagal dydį žvaigždynas, esantis abipus dangaus pusiaujo.
Peržiūrėti HD1 ir Banginis (žvaigždynas)
Berilis
Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be.
Peržiūrėti HD1 ir Berilis
Dangaus sfera
Dangaus sfera Dangaus sfera – įsivaizduojama neapibrėžto spindulio sfera su joje esančiais šviesuliais.
Peržiūrėti HD1 ir Dangaus sfera
Džeimso Vebo kosminis teleskopas
Džeimso Vebo kosminis teleskopas (NGST teleskopas) – didelis infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas.
Peržiūrėti HD1 ir Džeimso Vebo kosminis teleskopas
Deklinacija
Pusiaujinė koordinačių sistema Astronomijoje deklinacija (žymima dec arba δ) – viena iš dviejų pusiaujinės koordinačių sistemos koordinačių; kita koordinatė yra rektascensija arba valandinis kampas.
Peržiūrėti HD1 ir Deklinacija
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Peržiūrėti HD1 ir Didysis sprogimas
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Peržiūrėti HD1 ir Fotonas
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Peržiūrėti HD1 ir Galaktika
Harvardo universitetas
Harvardo universitetas (arba) – privatus universitetas Kembridže, Masačusetso valstijoje, Ivy League narys.
Peržiūrėti HD1 ir Harvardo universitetas
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Peržiūrėti HD1 ir Helis
Infraraudonieji spinduliai
Šuns nuotrauka infraraudonajame diapazone Infraraudonieji spinduliai (sutr. IR) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Peržiūrėti HD1 ir Infraraudonieji spinduliai
Juodoji bedugnė
Įvykių horizonto teleskopu. Publikuota 2019 m. balandžio 10 d. Šaulio A* juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta Įvykių horizonto teleskopu 2017 m., tačiau apdorota ir publikuota 2022 m. gegužės 12 d. Kompiuteriu atkurtas juodosios bedugnės vaizdas iš arti, parodantis jos „gravitacinio lęšio“ sukeltus vaizdo iškraipymus Juodoji bedugnė arba juodoji skylė – kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių.
Peržiūrėti HD1 ir Juodoji bedugnė
Kvazaras
newspaper.
Peržiūrėti HD1 ir Kvazaras
Litis
Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).
Peržiūrėti HD1 ir Litis
Metagalaktika
galaktikos, o pakraščiuose neįžvelgiama nežinomybė. Metagalaktika arba stebimoji Visata – visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma, stebimoji mūsų Visatos dalis.
Peržiūrėti HD1 ir Metagalaktika
Parsekas
1 parsekas ('''E''' – Žemė, '''S''' – Saulė Parsekas (pc) – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,085678×1013 km (3,26 šviesmečio).
Peržiūrėti HD1 ir Parsekas
Rektascensija
Pusiaujinė koordinačių sistema Rektascensija (žymima RA; simbolis α) – astronominė viena iš dangaus sferos koordinačių, kai naudojama pusiaujinė koordinačių sistema.
Peržiūrėti HD1 ir Rektascensija
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti HD1 ir Saulė
Sekstantas (žvaigždynas)
Sekstanto žvaigždynas Sekstantas (Sekstans, Sex) – 47-as pagal dydį žvaigždynas, išsidėstęs abipus dangaus pusiaujo.
Peržiūrėti HD1 ir Sekstantas (žvaigždynas)
Spitzer kosminis teleskopas
Sraigės ūko nuotrauka, gauta Spitzer teleskopu. Mėlyna dalis - infraraudona šviesa nuo 3,6 iki 4,5 µm, žalia - nuo 5,8 iki 8 µm, raudona - 24 µm. Šių ilgių bangos žmogaus akiai nematomos..
Peržiūrėti HD1 ir Spitzer kosminis teleskopas
Teleskopas
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.
Peržiūrėti HD1 ir Teleskopas
Tokijo universitetas
Tokijo universitetas, sutrumpintai Todajus – Tokijuje, Japonijoje įsikūręs universitetas.
Peržiūrėti HD1 ir Tokijo universitetas
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Peržiūrėti HD1 ir Vandenilis
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Peržiūrėti HD1 ir Visata
Visatos plėtimasis
Visatos plėtimasis – nuolatinis atstumo tarp toli vienas nuo kito esančių kosminių objektų didėjimas.
Peržiūrėti HD1 ir Visatos plėtimasis
2016 m.
2016 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti HD1 ir 2016 m.
2022 m.
2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti HD1 ir 2022 m.