Turinys
105 santykiai: Airija, Alkakalnis, Anglija, Apsidė (astronomija), Asteroidas, Astrofizika, Astrologija, Astrometrija, Astrometrinis matavimas, Astronautika, Astronomas, Astronominis laikas, Atmosfera, Aviacija, Aviatorius, Žūklė, Žemė, Žemės atmosfera, Žemdirbystė, Žvaigždė, Babilonas, Chemija, Civilizacija, Dangaus mechanika, Data, Dinamika (mechanika), Efemeridės, Erdvė, Evoliucija, Filosofija, Finikija, Fizika, Frank Shu, Galaktika, Galilėjus, Geodezija, Geografija, Gravitacija, Hidrodinamika, Isaac Newton, Jūreivystė, Johannes Kepler, Kalendorius, Kampas, Kentauro proksima, Keplerio dėsniai, Kinijos Liaudies Respublika, Kometa, Koordinačių sistema, Kosminė erdvė, ... Išplėsti indeksą (55 daugiau) »
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Peržiūrėti Astronomija ir Airija
Alkakalnis
Kražių Medžiokalnio alkakalnis Alkakalnis – kalva su alku, paprastai natūralus žemės pakilimas, susijęs su ikikrikščioniškąja (paprastai – baltų) religija ir mitologija.
Peržiūrėti Astronomija ir Alkakalnis
Anglija
Anglija – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas.
Peržiūrėti Astronomija ir Anglija
Apsidė (astronomija)
Apsidė astronomijoje reiškia arčiausiai ir toliausiai nuo centrinio kūno nutolusius elipsinės orbitos (kuria skrieja koks nors objektas) taškus.
Peržiūrėti Astronomija ir Apsidė (astronomija)
Asteroidas
Asteroidas 243 Ida Asteroidas ('žvaigždė' + eidos 'pavidalas') arba mažoji planeta – mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita (orbitos plokštumos posvyris ~10 laipsnių) aplink Saulę.
Peržiūrėti Astronomija ir Asteroidas
Astrofizika
Visatos plėtimasis Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti kosminių kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosminės erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių kūnų atmosferas, kosminės erdvės fizikinius laukus, Visatos evoliuciją.
Peržiūrėti Astronomija ir Astrofizika
Astrologija
Astrologiniai simboliai ir planetos Astrologija – istorinis mokslas apie dangaus kūnų įtakąžmonių gyvenimui.
Peržiūrėti Astronomija ir Astrologija
Astrometrija
Astrometrija (iš 'žvaigždė' ir 'skaičiuoju, matuoju') – astronomijos šaka, tirianti šviesulių koordinačių kitimądangaus sferoje, Žemės sukimąsi, astronominį laiką, astronomines konstantas.
Peržiūrėti Astronomija ir Astrometrija
Astrometrinis matavimas
Astrometrinis matavimas yra tikslus dangaus kūnų padėčių dangaus sferoje ir tų padėčių kitimo laike nustatymas, matuojant kampinius atstumus.
Peržiūrėti Astronomija ir Astrometrinis matavimas
Astronautika
Astronautika arba kosmonautika – mokslo ir technikos šaka, vykdanti pilotuojamus ir automatinius skrydžius.
Peržiūrėti Astronomija ir Astronautika
Astronomas
Galilėjus buvo pirmasis moderniųjų astronomų pradininkas Astronomas – mokslininkas, kuris stebi ir tiria žvaigždes, kometas, meteoritus bei kitus kosmoso objektus.
Peržiūrėti Astronomija ir Astronomas
Astronominis laikas
Astronominis laikas – laikas, matuojamas pagal saulės judėjimąekliptika, t. y., pagal Žemės skriejimąaplink Saulę.
Peržiūrėti Astronomija ir Astronominis laikas
Atmosfera
Venerągaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.
Peržiūrėti Astronomija ir Atmosfera
Aviacija
Ranga Group karšto oro balionas Dirižablis Šveicarijoje Aviacija – skraidymas naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, aerostatais) bei veiklos sritis, apimanti tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą, skraidymą.
Peržiūrėti Astronomija ir Aviacija
Aviatorius
Aviatorius Aviatorius – orlaivio pilotas.
Peržiūrėti Astronomija ir Aviatorius
Žūklė
Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.
Peržiūrėti Astronomija ir Žūklė
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Astronomija ir Žemė
Žemės atmosfera
Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Peržiūrėti Astronomija ir Žemės atmosfera
Žemdirbystė
Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.
Peržiūrėti Astronomija ir Žemdirbystė
Žvaigždė
Paukščių Tako galaktikos centrinės dalies žvaigždės, o į dešinę nuo centro matomas Trilypis ūkaseso.org / https://www.eso.org/public/images/eso1504a/ VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars granulės, 9. protuberantas Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre) Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė Žvaigždė – didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis kosminis kūnas.
Peržiūrėti Astronomija ir Žvaigždė
Babilonas
Babilonas – senovės miestas prie Eufrato, Žemutinėje Mesopotamijoje.
Peržiūrėti Astronomija ir Babilonas
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Peržiūrėti Astronomija ir Chemija
Civilizacija
„Imperijos kelias. Tobulumas“, Thomas Cole. 1836 m. Civilizacija („pilietis“ ar „miestietis“) – istoriškai susiklosčiusi lokalinė socioekonominė ir kultūrinė visuomenės struktūra, nulemta geografinės aplinkos, visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos, valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų, vyraujančios religijos ir kitų veiksnių.
Peržiūrėti Astronomija ir Civilizacija
Dangaus mechanika
Dangaus mechanika – astronomijos šaka, tirianti gravitacijos veikiamų kosminių kūnų judėjimą.
Peržiūrėti Astronomija ir Dangaus mechanika
Data
Data gali reikšti.
Peržiūrėti Astronomija ir Data
Dinamika (mechanika)
Dinamika – mechanikos dalis, kurioje nagrinėjamos kūnų judėjimo greičio kitimo priežastys.
Peržiūrėti Astronomija ir Dinamika (mechanika)
Efemeridės
Efemeridės – astronominių dangaus objektų padėtys tam tikram laiko momentui, paprastai pateikiamos lentelių arba grafikų forma.
Peržiūrėti Astronomija ir Efemeridės
Erdvė
Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.
Peržiūrėti Astronomija ir Erdvė
Evoliucija
Hominidų morfologiniai panašumai Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) gyvybės mokslų kontekste yra gyvų organizmų bruožų negrįžtami ir tam tikru mastu kryptingi pokyčiai per kartas, apimant ir rūšių atsiradimąir išnykimą.
Peržiūrėti Astronomija ir Evoliucija
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu).
Peržiūrėti Astronomija ir Filosofija
Finikija
Finikija – senovės istorinis regionas, buvęs Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, pietvakarių Sirijos ir šiaurės vakarų Izraelio teritorijoje).
Peržiūrėti Astronomija ir Finikija
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Peržiūrėti Astronomija ir Fizika
Frank Shu
Frank Šu (1943 m. birželio 2 d. Kunminge, Kinijoje – 2023 m. balandžio 23 d.) – astrofizikas, profesorius, Kalifornijos universiteto astronomas, Nacionalinio Tsing Hua universiteto profesorius.
Peržiūrėti Astronomija ir Frank Shu
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Peržiūrėti Astronomija ir Galaktika
Galilėjus
Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Peržiūrėti Astronomija ir Galilėjus
Geodezija
Geodezija (kilęs iš žodžių geo 'žemė + daio 'daliju'), mokslas, tiriantis Žemės formą, dydį ir gravitacijos laukąbei vietovės matavimus, susijusius su Žemės paviršiaus planų ir žemėlapių sudarymu.
Peržiūrėti Astronomija ir Geodezija
Geografija
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.
Peržiūrėti Astronomija ir Geografija
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Peržiūrėti Astronomija ir Gravitacija
Hidrodinamika
Vanduo užima 70 % Žemės paviršiaus Hidrodinamika ('vanduo' + dynamikos 'jėgos, jėginis') – hidraulikos dalis, nagrinėjanti skysčio tekėjimo dėsningumus.
Peržiūrėti Astronomija ir Hidrodinamika
Isaac Newton
Izaokas Niutonas (1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.
Peržiūrėti Astronomija ir Isaac Newton
Jūreivystė
Jūreivystė – tai laivybos žinių ir praktinių įgūdžių sistema ir jos naudojimas.
Peržiūrėti Astronomija ir Jūreivystė
Johannes Kepler
Johanesas Kepleris (1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmąastronomijos moksle.
Peržiūrėti Astronomija ir Johannes Kepler
Kalendorius
Sieninis kalendorius Kalendorius ('skolų knygelė') – laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas.
Peržiūrėti Astronomija ir Kalendorius
Kampas
45° kampas. Kampas – geometrijoje ir trigonometrijoje figūra, kuriąsudaro dvi tiesės, turinčios bendrąsusikirtimo tašką, jos dar yra vadinamos kampo kraštinėmis.
Peržiūrėti Astronomija ir Kampas
Kentauro proksima
Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,24 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės).
Peržiūrėti Astronomija ir Kentauro proksima
Keplerio dėsniai
Keplerio dėsniai – trys dėsniai, aprašantys planetų judėjimą.
Peržiūrėti Astronomija ir Keplerio dėsniai
Kinijos Liaudies Respublika
Kinija, oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritorijąvalstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos).
Peržiūrėti Astronomija ir Kinijos Liaudies Respublika
Kometa
Heilo-Bopo kometa (1997) Kometa – mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą(kometos skraistę) arba uodegądėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo.
Peržiūrėti Astronomija ir Kometa
Koordinačių sistema
Koordinačių sistema – metodas kiekvienam erdvės taškui priskirti jį atitinkančiąskaičių seką.
Peržiūrėti Astronomija ir Koordinačių sistema
Kosminė erdvė
Hablo kosminiu teleskopu daryta nuotrauka, kurioje matomos galaktikos, skiriamos vakuuminės erdvės. Kosminė erdvė, dar vadinama kosmosu ('tobula, daili tvarka'), – erdvė, esanti už Žemės atmosferos ir tarp dangaus kūnų.
Peržiūrėti Astronomija ir Kosminė erdvė
Kosmogonija
Kosmogonija – bet kuri teorija apie visatos kilmę, arba tai, kaip atsirado realybė.
Peržiūrėti Astronomija ir Kosmogonija
Kosmologija
Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.
Peržiūrėti Astronomija ir Kosmologija
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Peržiūrėti Astronomija ir Laikas
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Astronomija ir Lietuva
Lygiadienis
Lygiadienis Žemėje Lygiadienis (ekvinokcija) – rudens ir pavasario akimirkos metuose, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.
Peržiūrėti Astronomija ir Lygiadienis
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Peržiūrėti Astronomija ir Magnetinis laukas
Majai
Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją.
Peržiūrėti Astronomija ir Majai
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Peržiūrėti Astronomija ir Matematika
Mėnulio fazė
Mėnulio fazių animacijaMėnulio fazė – periodiškai kintantis Mėnulio apšviestumas, jam skriejant apie Žemę.
Peržiūrėti Astronomija ir Mėnulio fazė
Mėnulio užtemimas
Mėnulio užtemimas Mėnulio užtemimas 2009-12-31, stebėtas Lietuvoje prieš vidurnaktį Mėnulio užtemimas – reiškinys, įvykstantis, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio.
Peržiūrėti Astronomija ir Mėnulio užtemimas
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Peržiūrėti Astronomija ir Mėnulis
Medžioklė
Lapių medžioklė su skalikais Artemidė – senovės graikų medžioklės deivė Medžioklė – tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių (pvz., krokodilų) sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas.
Peržiūrėti Astronomija ir Medžioklė
Megalitas
Stounhendžas Megalitas (iš sen. gr. k. μέγας 'didelis', λίθος 'akmuo') – iš didelių, dažniausiai neapdirbtų akmenų sudaryta monumentinė konstrukcija.
Peržiūrėti Astronomija ir Megalitas
Meksika
Meksika, oficialiai Meksikos Jungtinės Valstijos – valstybė Šiaurės Amerikos pietvakariuose.
Peržiūrėti Astronomija ir Meksika
Metai
Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių.
Peržiūrėti Astronomija ir Metai
Meteoras
Meteorų srautas Meteoras – į planetos, pvz., Žemės atmosferą15-70 km/s greičiu įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas.
Peržiūrėti Astronomija ir Meteoras
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Peržiūrėti Astronomija ir Michailas Lomonosovas
Mokslas
df.
Peržiūrėti Astronomija ir Mokslas
Niutono gravitacijos dėsnis
Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitąjėga, kurios modulis yra: F.
Peržiūrėti Astronomija ir Niutono gravitacijos dėsnis
Orbita
Du kūnai, orbitomis besisukantys aplink vienącentrąOrbita ('ratas') – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas.
Peržiūrėti Astronomija ir Orbita
Palydovas
Enceladas Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitąuž save didesnį (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.
Peržiūrėti Astronomija ir Palydovas
Para
Para – sąvoka, reiškiantį laiko tarpą, per kurį planeta apsisuka aplink savo ašį.
Peržiūrėti Astronomija ir Para
Paralaksas
Supaprastinta paralakso iliustracija Paralaksas – kosminio kūno padėties dangaus sferoje regimasis pokytis dėl stebėtojo vietos kitimo.
Peržiūrėti Astronomija ir Paralaksas
Paukščių Takas
Paukščių Takas arba Paukščių Tako Galaktika – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.
Peržiūrėti Astronomija ir Paukščių Takas
Pitagoras
Pitagoras Samietis (582 m. pr. m. e. – 496 m. pr. m. e.) – jonėnų mistikas, filosofas ir matematikas, religinio – mokslinio pitagorininkų sąjūdžio įkūrėjas.
Peržiūrėti Astronomija ir Pitagoras
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Peržiūrėti Astronomija ir Planeta
Planetologija
Planetologija – mokslas apie planetas (įskaitant Žemę), planetų palydovus, planetų sistemas, kaip Saulės sistema ir šių sistemų formavimosi procesus.
Peržiūrėti Astronomija ir Planetologija
Potvynis (hidrologija)
Šlažų tiltu Potvynis – kasmetinis, pastovus upės vandens lygio pakilimas.
Peržiūrėti Astronomija ir Potvynis (hidrologija)
Prietaras
Juoda katė dažnai laikoma nelaimę nešančiu ženklu Prietaras – maginis tikėjimas pranašiškais ženklais, nulemiančiais ateitį.
Peržiūrėti Astronomija ir Prietaras
Radialinis greitis
Radialinis greitis – objekto greitis išilgai regėjimo spindulio OA arba, kitais žodžiais tariant, tai taško A greičio projekcija į tiesę (OA), jungiančiątątaškąir koordinačių pradžią, O. thumb Pagal apibrėžimą, radialinis greitis yra skaliarinis dydis: v_r.
Peržiūrėti Astronomija ir Radialinis greitis
Regimasis spektras
Balta spalva praeina per prizmę ir virsta spalvų spektru. Spektras Regimasis spektras arba optinis spektras – šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje – pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).
Peržiūrėti Astronomija ir Regimasis spektras
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Peržiūrėti Astronomija ir Religija
Rutulys
Rutulys Rutulys – kūnas, gautas pusskritulį apsukus aplink jo skersmenį.
Peržiūrėti Astronomija ir Rutulys
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti Astronomija ir Saulė
Saulės kalendorius
Saulės laikrodis kalendorius Parnidžio kopoje, Nida. Įrengtas 1995 m. Po audros atstatytas kalendorius 2011 m. Saulės kalendorius – kalendorius, kurio laiko skaičiavimas remiasi Saulės judėjimu dangaus sfera, neatsižvelgiant į mėnulį.
Peržiūrėti Astronomija ir Saulės kalendorius
Savasis judėjimas
Savasis judėjimas – šviesulio (paprastai žvaigždės) kampinis poslinkis dangaus sferoje per vienerius metus, sąlygotas to šviesulio ir Saulės tarpusavio judėjimo.
Peržiūrėti Astronomija ir Savasis judėjimas
Senovės Egiptas
Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII–VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e. Egiptas savo galios klestėjimo amžių pasiekė Naujosios karalystės laikotarpiu, kuomet valdė didžiąjąNubijos dalį bei didelę Artimųjų Rytų teritorijos dalį.
Peržiūrėti Astronomija ir Senovės Egiptas
Senovės Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija arba Antikinės Graikijos istorija apima laikotarpį nuo maždaug XII a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. (Graikijos įjungimas į Romos imperiją).
Peržiūrėti Astronomija ir Senovės Graikijos istorija
Spinduliuotė
jonizuojančiosios spinduliuotės santykiniai gebėjimai prasiskverbti per kietąjąmedžiagą. Alfa daleles (α) sustabdo popieriaus lapas, o beta daleles (β) sustabdo aliuminio plokštelė. Gama spinduliuotė (γ) yra slopinama, kai prasiskverbia per storąšvino plokštę.
Peržiūrėti Astronomija ir Spinduliuotė
Talis Miletietis
Talis Miletietis (624 m. pr. m. e. Milete – 546 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.
Peržiūrėti Astronomija ir Talis Miletietis
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga – labai retos dujos, susimaišiusios su mažytėmis dulkelėmis, kosminiais spinduliais ir pasklidusios tarp žvaigždžių galaktinėje erdvėje.
Peržiūrėti Astronomija ir Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarptautiniai astronomijos metai (2009)
Tarptautiniai astronomijos metai – 2009 metai.
Peržiūrėti Astronomija ir Tarptautiniai astronomijos metai (2009)
Teleskopas
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.
Peržiūrėti Astronomija ir Teleskopas
Terminas
Terminas ( – 'riba, siena') – tam tikros žmonių veiklos srities (mokslo, technologijų, meno) sąvokąpavadinantis specialus žodis arba žodžių junginys.
Peržiūrėti Astronomija ir Terminas
Turbulencija
Vandens srautui tekant aplink kliūtis susidaro turbulencija Turbulencija – skysčių ir dujų tekėjimo/judėjimo būdas, kuriam yra būdingas chaotiškumas, sūkurių buvimas.
Peržiūrėti Astronomija ir Turbulencija
Uranas (planeta)
Urano simbolis ⛢ Uranas – septinta pagal nuotolį nuo Saulės planeta ir pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu.
Peržiūrėti Astronomija ir Uranas (planeta)
Valanda
Vidudienis arba vidurnaktis 12 valandų laikrodyje Valanda (simbolis: h; pagal lotynų kalbos žodį hora, kuris savo ruožtu kilo iš graikų kalbos žodžio ὥρα – „sezonas, laiko trukmė“) – laiko vienetas.
Peržiūrėti Astronomija ir Valanda
Venera (planeta)
Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).
Peržiūrėti Astronomija ir Venera (planeta)
Viduržemio jūra
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.
Peržiūrėti Astronomija ir Viduržemio jūra
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Peržiūrėti Astronomija ir Visata
William Herschel
Viljamas Heršelis (pilnas vardas Friedrich Wilhelm Herschel, vėliau pasikeitė į Frederick William Herschel, 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1822 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas.
Peržiūrėti Astronomija ir William Herschel
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Astronomija ir 1609 m.
1687 m.
1687 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Astronomija ir 1687 m.
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Astronomija ir 1761 m.
1781 m.
1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Astronomija ir 1781 m.