Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Astronomija

Indeksas Astronomija

Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą.

105 santykiai: Airija, Alkakalnis, Anglija, Apsidė (astronomija), Asteroidas, Astrofizika, Astrologija, Astrometrija, Astrometrinis matavimas, Astronautika, Astronomas, Astronominis laikas, Atmosfera, Aviacija, Aviatorius, Žūklė, Žemė, Žemės atmosfera, Žemdirbystė, Žvaigždė, Babilonas, Chemija, Civilizacija, Dangaus mechanika, Data, Dinamika (mechanika), Efemeridės, Erdvė, Evoliucija, Filosofija, Finikija, Fizika, Frank Shu, Galaktika, Galilėjus, Geodezija, Geografija, Gravitacija, Hidrodinamika, Izaokas Niutonas, Jūreivystė, Johannes Kepler, Jupiteris (planeta), Kalendorius, Kampas, Kentauro proksima, Keplerio dėsniai, Kinijos Liaudies Respublika, Kometa, Koordinačių sistema, ..., Kosminė erdvė, Kosmogonija, Kosmologija, Laikas, Lietuva, Lygiadienis, Magnetinis laukas, Majai, Matematika, Mėnulio fazė, Mėnulio užtemimas, Mėnulis, Medžioklė, Megalitas, Meksika, Metai, Meteoras, Michailas Lomonosovas, Mokslas, Niutono gravitacijos dėsnis, Orbita, Palydovas, Para, Paralaksas, Paukščių Takas, Pitagoras, Planeta, Planetologija, Potvynis (hidrologija), Prietaras, Radialinis greitis, Regimasis spektras, Religija, Rutulys, Saulė, Saulės kalendorius, Savasis judėjimas, Senovės Egiptas, Senovės Graikijos istorija, Talis Miletietis, Tarpžvaigždinė medžiaga, Tarptautiniai astronomijos metai (2009), Teleskopas, Terminas, Turbulencija, Uranas (planeta), Valanda, Venera (planeta), Viduržemio jūra, Visata, William Herschel, 1609 m., 1687 m., 1761 m., 1781 m.. Išplėsti indeksą (55 daugiau) »

Airija

Aĩrija – valstybė, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.

Nauja!!: Astronomija ir Airija · Žiūrėti daugiau »

Alkakalnis

Kražių Medžiokalnio alkakalnis Alkakalnis – kalva su alku, paprastai natūralus žemės pakilimas, susijęs su ikikrikščioniškąja (paprastai – baltų) religija ir mitologija.

Nauja!!: Astronomija ir Alkakalnis · Žiūrėti daugiau »

Anglija

Anglija – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas.

Nauja!!: Astronomija ir Anglija · Žiūrėti daugiau »

Apsidė (astronomija)

Apsidė astronomijoje reiškia arčiausiai ir toliausiai nuo centrinio kūno nutolusius elipsinės orbitos (kuria skrieja koks nors objektas) taškus.

Nauja!!: Astronomija ir Apsidė (astronomija) · Žiūrėti daugiau »

Asteroidas

Asteroidas 243 Ida Asteroidas ('žvaigždė' + eidos 'pavidalas') – mažytė planeta, planetoidas, mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita (orbitos plokštumos posvyris ~10 laipsnių) aplink Saulę.

Nauja!!: Astronomija ir Asteroidas · Žiūrėti daugiau »

Astrofizika

Visatos plėtimasis Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti kosminių kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosminės erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių kūnų atmosferas, kosminės erdvės fizikinius laukus, Visatos evoliuciją.

Nauja!!: Astronomija ir Astrofizika · Žiūrėti daugiau »

Astrologija

Astrologiniai simboliai ir planetos Astrologija – pseudomokslas, kurio šalininkai tiki, kad pagal dangaus kūnų padėtį ir judėjimą bei gimimo datą galima prognozuoti žmonių ir pasaulio likimą.

Nauja!!: Astronomija ir Astrologija · Žiūrėti daugiau »

Astrometrija

Astrometrija – astronomijos šaka, kuri nustato dangaus šviesulių koordinates, tiria jų kitimą, sąlygotą stebėtojo padėties ir judėjimo (Žemės sukimosi aplink savo ašį, Saulę, precesijos), atmosferos įtakos (refrakcija, atmosferos turbulencija), stebėjimo prietaisų konstrukcijos.

Nauja!!: Astronomija ir Astrometrija · Žiūrėti daugiau »

Astrometrinis matavimas

Astrometrinis matavimas yra tikslus dangaus kūnų padėčių dangaus sferoje ir tų padėčių kitimo laike nustatymas, matuojant kampinius atstumus.

Nauja!!: Astronomija ir Astrometrinis matavimas · Žiūrėti daugiau »

Astronautika

Astronautika arba kosmonautika – mokslo ir technikos šaka, vykdanti pilotuojamus ir automatinius skrydžius.

Nauja!!: Astronomija ir Astronautika · Žiūrėti daugiau »

Astronomas

Galilėjus buvo pirmasis moderniųjų astronomų pradininkas Astronomas – mokslininkas, kuris stebi ir tiria žvaigždes, kometas, meteoritus bei kitus kosmoso objektus.

Nauja!!: Astronomija ir Astronomas · Žiūrėti daugiau »

Astronominis laikas

Astronominis laikas - laikas, matuojamas pagal saulės judėjimą ekliptika, t. y., pagal Žemės skriejimą aplink Saulę.

Nauja!!: Astronomija ir Astronominis laikas · Žiūrėti daugiau »

Atmosfera

Venerą gaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.

Nauja!!: Astronomija ir Atmosfera · Žiūrėti daugiau »

Aviacija

Dirižablis Šveicarijoje Lėktuvas Dornier Do-X virš Baltijos jūros 1930 m. Ranga Group karšto oro balionas Jurgis Dobkevičius Antanas Gustaitis šalia savo lėktuvų Jurgis Kairys Naval Air Station Jacksonville aerodrome (JAV), 2006 m. Lietuvos aviacijos muziejus Kaune Aviacija – skraidymas naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, aerostatais) bei veiklos sritis, apimanti tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą, skraidymą.

Nauja!!: Astronomija ir Aviacija · Žiūrėti daugiau »

Aviatorius

Aviatorius Aviatorius – orlaivio pilotas.

Nauja!!: Astronomija ir Aviatorius · Žiūrėti daugiau »

Žūklė

Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.

Nauja!!: Astronomija ir Žūklė · Žiūrėti daugiau »

Žemė

Žemė (Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.

Nauja!!: Astronomija ir Žemė · Žiūrėti daugiau »

Žemės atmosfera

Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.

Nauja!!: Astronomija ir Žemės atmosfera · Žiūrėti daugiau »

Žemdirbystė

Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.

Nauja!!: Astronomija ir Žemdirbystė · Žiūrėti daugiau »

Žvaigždė

Hubble kosminiu teleskopu Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre) Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė Žvaigždė yra didelės masės šviečianti dujų sfera.

Nauja!!: Astronomija ir Žvaigždė · Žiūrėti daugiau »

Babilonas

Babilonas – senovės miestas prie Eufrato, Žemutinėje Mesopotamijoje.

Nauja!!: Astronomija ir Babilonas · Žiūrėti daugiau »

Chemija

Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Nauja!!: Astronomija ir Chemija · Žiūrėti daugiau »

Civilizacija

Civilizacija („pilietis“ ar „miestietis“) – visuomenės ir jos veiklos materialiųjų bei virtualiųjų instrumentų raidos etapas, kuriam būdinga jos instrumentų ir vartojamų išteklių plėtra, visuomeninių – valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų formavimasis, išrandamas raštas ir kt.

Nauja!!: Astronomija ir Civilizacija · Žiūrėti daugiau »

Dangaus mechanika

Dangaus mechanika – astronomijos šaka, tirianti gravitacijos veikiamų kosminių kūnų judėjimą.

Nauja!!: Astronomija ir Dangaus mechanika · Žiūrėti daugiau »

Data

Data gali reikšti.

Nauja!!: Astronomija ir Data · Žiūrėti daugiau »

Dinamika (mechanika)

Dinamika – mechanikos dalis, kurioje nagrinėjamos kūnų judėjimo greičio kitimo priežastys.

Nauja!!: Astronomija ir Dinamika (mechanika) · Žiūrėti daugiau »

Efemeridės

Efemeridės yra astronominių dangaus objektų padėtys tam tikram laiko momentui, paprastai pateikiamos lentelių arba grafikų forma.

Nauja!!: Astronomija ir Efemeridės · Žiūrėti daugiau »

Erdvė

Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.

Nauja!!: Astronomija ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »

Evoliucija

Hominidų morfologiniai panašumai Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) mokslų apie gyvybę kontekste yra gyvų organizmų bruožų pokyčiai per kartas, apimant ir naujų rūšių atsiradimą.

Nauja!!: Astronomija ir Evoliucija · Žiūrėti daugiau »

Filosofija

Viduramžių paveikslas vaizduojantis filosofiją ir septynis laisvuosius mokslus Filosofija (.

Nauja!!: Astronomija ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »

Finikija

Finikija – senovės istorinis regionas, buvęs Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, pietvakarių Sirijos ir šiaurės vakarų Izraelio teritorijoje).

Nauja!!: Astronomija ir Finikija · Žiūrėti daugiau »

Fizika

Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Nauja!!: Astronomija ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Frank Shu

Frank Šu (gimė Kunminge, Kinijoje g. 1943 m. birželio 2 d.) – astrofizikas, profesorius, Kalifornijos universiteto astronomas, Nacionalinio Tsing Hua universiteto profesorius.

Nauja!!: Astronomija ir Frank Shu · Žiūrėti daugiau »

Galaktika

žvaigždyne. Galaktika (– pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, dujų ir tamsiosios medžiagos sistema.

Nauja!!: Astronomija ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »

Galilėjus

Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.

Nauja!!: Astronomija ir Galilėjus · Žiūrėti daugiau »

Geodezija

Geodezija (kilęs iš žodžių geo 'žemė + daio 'daliju'), mokslas, tiriantis Žemės formą, dydį ir gravitacijos lauką bei vietovės matavimus, susijusius su Žemės paviršiaus planų ir žemėlapių sudarymu.

Nauja!!: Astronomija ir Geodezija · Žiūrėti daugiau »

Geografija

Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija geographia, žodis kilęs iš (γεω-) „žemė“ ir graphō (γράφω) „rašau“ yra mokslas, kuris tiria žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystimasi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės.

Nauja!!: Astronomija ir Geografija · Žiūrėti daugiau »

Gravitacija

Gravitacija – sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės.

Nauja!!: Astronomija ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »

Hidrodinamika

Vanduo užima 70 % Žemės paviršiaus Hidrodinamika ('vanduo' + dynamikos 'jėgos, jėginis') – hidraulikos dalis, nagrinėjanti skysčio tekėjimo dėsningumus.

Nauja!!: Astronomija ir Hidrodinamika · Žiūrėti daugiau »

Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas (1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.

Nauja!!: Astronomija ir Izaokas Niutonas · Žiūrėti daugiau »

Jūreivystė

Jūreivystė – tai laivybos žinių ir praktinių įgūdžių sistema ir jos naudojimas.

Nauja!!: Astronomija ir Jūreivystė · Žiūrėti daugiau »

Johannes Kepler

Johanesas Kepleris (1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle.

Nauja!!: Astronomija ir Johannes Kepler · Žiūrėti daugiau »

Jupiteris (planeta)

Nėra aprašymo.

Nauja!!: Astronomija ir Jupiteris (planeta) · Žiūrėti daugiau »

Kalendorius

Sieninis kalendorius Kalendorius ('skolų knygelė') yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas.

Nauja!!: Astronomija ir Kalendorius · Žiūrėti daugiau »

Kampas

Geometrijoje ir trigonometrijoje kampas – figūra, kurią sudaro tiesės, turinčios bendrą susikirtimo tašką.

Nauja!!: Astronomija ir Kampas · Žiūrėti daugiau »

Kentauro proksima

Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,24 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės).

Nauja!!: Astronomija ir Kentauro proksima · Žiūrėti daugiau »

Keplerio dėsniai

Keplerio dėsniai – trys dėsniai, aprašantys planetų judėjimą.

Nauja!!: Astronomija ir Keplerio dėsniai · Žiūrėti daugiau »

Kinijos Liaudies Respublika

Kinijos Liaudies Respublika (Kinija) – valstybė rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių.

Nauja!!: Astronomija ir Kinijos Liaudies Respublika · Žiūrėti daugiau »

Kometa

Heilo-Bopo kometa (1997) Kometa – mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą (kometos skraistę) arba uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo.

Nauja!!: Astronomija ir Kometa · Žiūrėti daugiau »

Koordinačių sistema

Koordinačių sistema – metodas kiekvienam erdvės taškui priskirti jį atitinkančią skaičių seką.

Nauja!!: Astronomija ir Koordinačių sistema · Žiūrėti daugiau »

Kosminė erdvė

Kosminė erdvė yra labai artima vakuumui terpė, kuri yra už planetų atmosferų.

Nauja!!: Astronomija ir Kosminė erdvė · Žiūrėti daugiau »

Kosmogonija

Kosmogonija – bet kuri teorija apie visatos kilmę, arba tai, kaip atsirado realybė.

Nauja!!: Astronomija ir Kosmogonija · Žiūrėti daugiau »

Kosmologija

Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.

Nauja!!: Astronomija ir Kosmologija · Žiūrėti daugiau »

Laikas

Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.

Nauja!!: Astronomija ir Laikas · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Astronomija ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lygiadienis

Lygiadienis Žemėje Lygiadienis (ekvinokcija) – rudens ir pavasario akimirkos metuose, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.

Nauja!!: Astronomija ir Lygiadienis · Žiūrėti daugiau »

Magnetinis laukas

Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.

Nauja!!: Astronomija ir Magnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »

Majai

Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją.

Nauja!!: Astronomija ir Majai · Žiūrėti daugiau »

Matematika

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.

Nauja!!: Astronomija ir Matematika · Žiūrėti daugiau »

Mėnulio fazė

Mėnulio fazių animacijaMėnulio fazė – periodiškai kintantis Mėnulio apšviestumas, jam skriejant apie Žemę.

Nauja!!: Astronomija ir Mėnulio fazė · Žiūrėti daugiau »

Mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimas Mėnulio užtemimas 2009-12-31, stebėtas Lietuvoje prieš vidurnaktį Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio.

Nauja!!: Astronomija ir Mėnulio užtemimas · Žiūrėti daugiau »

Mėnulis

Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.

Nauja!!: Astronomija ir Mėnulis · Žiūrėti daugiau »

Medžioklė

Lapių medžioklė su skalikais Artemidė – senovės graikų medžioklės deivė Medžioklė – tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių (pvz., krokodilų) sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas.

Nauja!!: Astronomija ir Medžioklė · Žiūrėti daugiau »

Megalitas

Megaltinis kapas Bretanėje Megalitas (iš sen. gr. k. μέγας 'didelis', λίθος 'akmuo') – iš didelių akmenų sudaryta monumentinė konstrukcija.

Nauja!!: Astronomija ir Megalitas · Žiūrėti daugiau »

Meksika

Jungtinės Meksikos Valstijos (Meksika) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Astronomija ir Meksika · Žiūrėti daugiau »

Metai

Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių.

Nauja!!: Astronomija ir Metai · Žiūrėti daugiau »

Meteoras

Meteorų srautas Meteoras – į planetos, pvz., Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas.

Nauja!!: Astronomija ir Meteoras · Žiūrėti daugiau »

Michailas Lomonosovas

Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов, moksl. transliteracija Michail Vasiljevič Lomonosov; g. 1711 m. lapkričio 19 Denisovkoje prie Archangelsko, pagal kitus šaltinius Mišaninskaja – m. 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.

Nauja!!: Astronomija ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »

Mokslas

Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.

Nauja!!: Astronomija ir Mokslas · Žiūrėti daugiau »

Niutono gravitacijos dėsnis

Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga, kurios modulis yra: F.

Nauja!!: Astronomija ir Niutono gravitacijos dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Orbita

Du kūnai, orbitomis besisukantys aplink vieną centrą Orbita ('ratas') – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas.

Nauja!!: Astronomija ir Orbita · Žiūrėti daugiau »

Palydovas

Navstar, vienas iš GPS palydovų. Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitą (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.

Nauja!!: Astronomija ir Palydovas · Žiūrėti daugiau »

Para

Para – sąvoka, reiškiantį laiko tarpą, per kurį planeta apsisuka aplink savo ašį.

Nauja!!: Astronomija ir Para · Žiūrėti daugiau »

Paralaksas

Supaprastinta paralakso iliustracija Paralaksas yra kosminio kūno padėties dangaus sferoje regimasis pokytis dėl stebėtojo vietos kitimo.

Nauja!!: Astronomija ir Paralaksas · Žiūrėti daugiau »

Paukščių Takas

Spėjama Paukščių Tako forma. Paukščių Takas – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.

Nauja!!: Astronomija ir Paukščių Takas · Žiūrėti daugiau »

Pitagoras

Pitagoras Samietis (582 m. pr. m. e. – 496 m. pr. m. e.) – jonėnų mistikas, filosofas ir matematikas, religinio – mokslinio pitagorininkų sąjūdžio įkūrėjas.

Nauja!!: Astronomija ir Pitagoras · Žiūrėti daugiau »

Planeta

Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).

Nauja!!: Astronomija ir Planeta · Žiūrėti daugiau »

Planetologija

Planetologija yra mokslas apie planetas (įskaitant Žemę), planetų palydovus, planetų sistemas, kaip Saulės sistema ir šių sistemų formavimosi procesus.

Nauja!!: Astronomija ir Planetologija · Žiūrėti daugiau »

Potvynis (hidrologija)

Šlažų tiltu Potvynis – kasmetinis, pastovus upės vandens lygio pakilimas.

Nauja!!: Astronomija ir Potvynis (hidrologija) · Žiūrėti daugiau »

Prietaras

Juoda katė dažnai laikoma nelaimę nešančiu ženklu Prietaras – maginis tikėjimas pranašiškais ženklais, nulemiančiais ateitį.

Nauja!!: Astronomija ir Prietaras · Žiūrėti daugiau »

Radialinis greitis

Radialinis greitis tai yra objekto greitis išilgai regėjimo spindulio OA arba, kitais žodžiais tariant, tai taško A greičio projekcija į tiesę (OA), jungiančią tą tašką ir koordinačių pradžią, O. thumb Pagal apibrėžimą, radialinis greitis yra skaliarinis dydis: v_r.

Nauja!!: Astronomija ir Radialinis greitis · Žiūrėti daugiau »

Regimasis spektras

Balta spalva praeina per prizmę ir virsta spalvų spektru. Spektras Regimasis spektras arba optinis spektras – šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje – pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).

Nauja!!: Astronomija ir Regimasis spektras · Žiūrėti daugiau »

Religija

Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.

Nauja!!: Astronomija ir Religija · Žiūrėti daugiau »

Rutulys

Rutulys Rutulys – geometrinis kūnas, kurį riboja sfera.

Nauja!!: Astronomija ir Rutulys · Žiūrėti daugiau »

Saulė

Saulė – artimiausia Žemei žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.

Nauja!!: Astronomija ir Saulė · Žiūrėti daugiau »

Saulės kalendorius

Saulės laikrodis kalendorius Parnidžio kopoje, Nida. Įrengtas 1995 m. Po audros atstatytas kalendorius 2011 m. Saulės kalendorius – kalendorius, kurio laiko skaičiavimas remiasi Saulės judėjimu dangaus sfera, neatsižvelgiant į mėnulį.

Nauja!!: Astronomija ir Saulės kalendorius · Žiūrėti daugiau »

Savasis judėjimas

Savasis judėjimas – šviesulio (paprastai žvaigždės) kampinis poslinkis dangaus sferoje per vienus metus, sąlygotas to šviesulio ir Saulės tarpusavio judėjimo.

Nauja!!: Astronomija ir Savasis judėjimas · Žiūrėti daugiau »

Senovės Egiptas

Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII-VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e.

Nauja!!: Astronomija ir Senovės Egiptas · Žiūrėti daugiau »

Senovės Graikijos istorija

Senovės Graikijos istorija arba Antikinės Graikijos istorija apima laikotarpį nuo maždaug XII a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. (Graikijos įjungimas į Romos imperiją).

Nauja!!: Astronomija ir Senovės Graikijos istorija · Žiūrėti daugiau »

Talis Miletietis

Talis Miletietis (624 m. pr. m. e. Milete – 546 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.

Nauja!!: Astronomija ir Talis Miletietis · Žiūrėti daugiau »

Tarpžvaigždinė medžiaga

Tarpžvaigždinė medžiaga – labai retos dujos, sumišusios su mažytėmis dulkelėmis.

Nauja!!: Astronomija ir Tarpžvaigždinė medžiaga · Žiūrėti daugiau »

Tarptautiniai astronomijos metai (2009)

Tarptautiniai astronomijos metai - 2009 metai.

Nauja!!: Astronomija ir Tarptautiniai astronomijos metai (2009) · Žiūrėti daugiau »

Teleskopas

Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.

Nauja!!: Astronomija ir Teleskopas · Žiūrėti daugiau »

Terminas

Terminas ( – riba, siena) gali būti suprantamas šiomis reikšmėmis.

Nauja!!: Astronomija ir Terminas · Žiūrėti daugiau »

Turbulencija

Vandens srautui tekant aplink kliūtis susidaro turbulencija Turbulencija – skysčių ir dujų tekėjimo/judėjimo būdas, kuriam yra būdingas chaotiškumas, sūkurių buvimas.

Nauja!!: Astronomija ir Turbulencija · Žiūrėti daugiau »

Uranas (planeta)

Urano simbolis Uranas – pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu.

Nauja!!: Astronomija ir Uranas (planeta) · Žiūrėti daugiau »

Valanda

Vidudienis arba vidurnaktis 12 valandų laikrodyje Valanda (simbolis: h; pagal lotynų kalbos žodį hora, kuris savo ruožtu kilo iš graikų kalbos žodžio ὥρα – „sezonas, laiko trukmė“) yra laiko vienetas.

Nauja!!: Astronomija ir Valanda · Žiūrėti daugiau »

Venera (planeta)

Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).

Nauja!!: Astronomija ir Venera (planeta) · Žiūrėti daugiau »

Viduržemio jūra

Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.

Nauja!!: Astronomija ir Viduržemio jūra · Žiūrėti daugiau »

Visata

Hablo kosminio teleskopo daryta Visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos Visata – tai materialusis pasaulis, erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis.

Nauja!!: Astronomija ir Visata · Žiūrėti daugiau »

William Herschel

William Herschel (pilnas vardas Friedrich Wilhelm Herschel, vėliau pasikeitė į Frederick William Herschel, liet. Viljamas Heršelis, 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1822 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas.

Nauja!!: Astronomija ir William Herschel · Žiūrėti daugiau »

1609 m.

1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Astronomija ir 1609 m. · Žiūrėti daugiau »

1687 m.

1687 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Astronomija ir 1687 m. · Žiūrėti daugiau »

1761 m.

1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Astronomija ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »

1781 m.

1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Astronomija ir 1781 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »