Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Astrofotometrija, Astronomija, Astrospektroskopija, Žemė, Žemės atmosfera, Žvaigždė, Baltoji nykštukė, Fizika, Galaktika, Heliofizika, Juodoji bedugnė, Kosminė erdvė, Modelis, Neutrininė astrofizika, Neutroninė žvaigždė, Optika, Palydovas, Planeta, Planetų fizika, Reliatyvumo teorija, Rentgeno spinduliai, Saulė, Visatos evoliucija.
Astrofotometrija
Astrofotometrija – astrofizikos šaka, kuri fotometrijos metodais nagrinėja kosminių kūnų ryškį.
Nauja!!: Astrofizika ir Astrofotometrija · Žiūrėti daugiau »
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Nauja!!: Astrofizika ir Astronomija · Žiūrėti daugiau »
Astrospektroskopija
Astrospektroskopija – astrofizikos šaka, kuri nagrinėja ir tiria kosminių objektų spektrus (energijos pasiskirstymąįvairiose spektro srityse, spektro linijas).
Nauja!!: Astrofizika ir Astrospektroskopija · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Astrofizika ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Žemės atmosfera
Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Nauja!!: Astrofizika ir Žemės atmosfera · Žiūrėti daugiau »
Žvaigždė
Paukščių Tako galaktikos centrinės dalies žvaigždės, o į dešinę nuo centro matomas Trilypis ūkaseso.org / https://www.eso.org/public/images/eso1504a/ VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars granulės, 9. protuberantas Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre) Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė Žvaigždė – didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis kosminis kūnas.
Nauja!!: Astrofizika ir Žvaigždė · Žiūrėti daugiau »
Baltoji nykštukė
Baltoji nykštukė – sena žvaigždė, kurioje jai galimas branduolinis kuras jau pasibaigęs.
Nauja!!: Astrofizika ir Baltoji nykštukė · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Astrofizika ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Nauja!!: Astrofizika ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »
Heliofizika
Heliofizika – astrofizikos šaka, kuri tiria Saulės atmosferos darinius ir jų reiškinius.
Nauja!!: Astrofizika ir Heliofizika · Žiūrėti daugiau »
Juodoji bedugnė
Įvykių horizonto teleskopu. Publikuota 2019 m. balandžio 10 d. Šaulio A* juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta Įvykių horizonto teleskopu 2017 m., tačiau apdorota ir publikuota 2022 m. gegužės 12 d. Kompiuteriu atkurtas juodosios bedugnės vaizdas iš arti, parodantis jos „gravitacinio lęšio“ sukeltus vaizdo iškraipymus Juodoji bedugnė arba juodoji skylė – kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių.
Nauja!!: Astrofizika ir Juodoji bedugnė · Žiūrėti daugiau »
Kosminė erdvė
Hablo kosminiu teleskopu daryta nuotrauka, kurioje matomos galaktikos, skiriamos vakuuminės erdvės. Kosminė erdvė, dar vadinama kosmosu ('tobula, daili tvarka'), – erdvė, esanti už Žemės atmosferos ir tarp dangaus kūnų.
Nauja!!: Astrofizika ir Kosminė erdvė · Žiūrėti daugiau »
Modelis
Aukštutinės pilių modelis Modelis – įvairiose disciplinose, tai realaus reiškinio, proceso, struktūros, sistemos abstrakcija.
Nauja!!: Astrofizika ir Modelis · Žiūrėti daugiau »
Neutrininė astrofizika
Neutrininė astrofizika tiria kosminių objektų saulės, žvaigždžių neutrinų srautus bei jų sukeliamus fizikinius reiškinius.
Nauja!!: Astrofizika ir Neutrininė astrofizika · Žiūrėti daugiau »
Neutroninė žvaigždė
thumb Neutroninė žvaigždė – labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų.
Nauja!!: Astrofizika ir Neutroninė žvaigždė · Žiūrėti daugiau »
Optika
Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveikąsu materija.
Nauja!!: Astrofizika ir Optika · Žiūrėti daugiau »
Palydovas
Enceladas Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitąuž save didesnį (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.
Nauja!!: Astrofizika ir Palydovas · Žiūrėti daugiau »
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Nauja!!: Astrofizika ir Planeta · Žiūrėti daugiau »
Planetų fizika
Planetų fizika tiria kosminių objektų (planetų ir jų palydovų) medžiagos sandarą, jų fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių objektų atmosferas.
Nauja!!: Astrofizika ir Planetų fizika · Žiūrėti daugiau »
Reliatyvumo teorija
Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš.
Nauja!!: Astrofizika ir Reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Rentgeno spinduliai
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno geju spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.
Nauja!!: Astrofizika ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Nauja!!: Astrofizika ir Saulė · Žiūrėti daugiau »
Visatos evoliucija
Visatos evoliucija: prieš Didįjį SprogimąVisata buvo ypatingosios būsenos ir be galo didelio tankio.
Nauja!!: Astrofizika ir Visatos evoliucija · Žiūrėti daugiau »
