Turinys
49 santykiai: Abstrakcija, Aibė, Arthur Schopenhauer, Astronomija, Atmosfera, Atstumas, Žemė, Žemės atmosfera, Bendroji reliatyvumo teorija, Daugdara, Erdvėlaikis, Euklidinė erdvė, Fizika, Forma, Geografija, Geometrija, Geostatistika, Gottfried Leibniz, Greitis, Grupė (algebra), Henri Poincaré, Immanuel Kant, Isaac Newton, Karmano linija, Kartografija, Klasikinė mechanika, Konvencija, Kosminė erdvė, Laikas, Masė, Matavimas, Materialus taškas, Materija, Materija (fizika), Medžiaga (reikšmės), Menamasis vienetas, Metras, Metrinė erdvė, Ontologija, Pojūtis, Protas, Realusis skaičius, Sfera, SI (sistema), Skaičius, Specialioji reliatyvumo teorija, Struktūra, Trimatė erdvė, Visata.
- Gamta
- Geometrija
- Topologija
Abstrakcija
Abstrakcija – tai, kas atsieta nuo sąsajos su tais elementais, kurie reikšmės atžvilgiu laikomi neesminiais.
Peržiūrėti Erdvė ir Abstrakcija
Aibė
Aibė – rinkinys kokių nors objektų, sujungtų į vienumąpagal kurį nors požymį.
Peržiūrėti Erdvė ir Aibė
Arthur Schopenhauer
Artūras Šopenhaueris (1788 m. vasario 22 d. Dancige (dab. Gdanskas), Lenkija – 1860 m. rugsėjo 21 d.) – gyvenimo filosofijos atstovas, vienas svarbiausių XIX a. filosofų, išgarsėjęs savo darbu „Die Welt als Wille und Vorstellung“ (vertimas į lietuvių kalbą: „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“, 1995).
Peržiūrėti Erdvė ir Arthur Schopenhauer
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Peržiūrėti Erdvė ir Astronomija
Atmosfera
Venerągaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.
Peržiūrėti Erdvė ir Atmosfera
Atstumas
Žmonės, esantys skirtingu atstumu vienas nuo kito. Atstumas – įsivaizduojamos arba realios linijos ilgis, paprastai tarp dviejų taškų.
Peržiūrėti Erdvė ir Atstumas
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Erdvė ir Žemė
Žemės atmosfera
Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Peržiūrėti Erdvė ir Žemės atmosfera
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.
Peržiūrėti Erdvė ir Bendroji reliatyvumo teorija
Daugdara
trikampio vidinių kampų suma gali ir nebūti lygi 180 laipsnių (skirtingai nuo trikampio euklidinėje erdvėje). Analogiško mažo trikampio kampų suma bus apytiksliai lygi 180 laipsnių, nes lokaliai daugdara atrodo kaip euklidinė erdvė. Daugdara – topologinė erdvė, kurios kiekvieno taško aplinka yra artima euklidinei erdvei.
Peržiūrėti Erdvė ir Daugdara
Erdvėlaikis
300px Erdvėlaikis – matematinis modelis, jungiantis erdvės ir laiko koordinates į vienąvieningąvisumą – erdvės ir laiko kontinuumą.
Peržiūrėti Erdvė ir Erdvėlaikis
Euklidinė erdvė
Kiekvienas taškas 3-matėje Euklidinėje erdvėje yra apibrėžiamas trimis koordinatėmis. Euklidinė erdvė – realiųjų skaičių vektorinė n - matė erdvė, kurioje yra apibrėžta skaliarinė sandauga.
Peržiūrėti Erdvė ir Euklidinė erdvė
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Peržiūrėti Erdvė ir Fizika
Forma
Forma (lot. forma – išvaizda, pavidalas) gali reikšti.
Peržiūrėti Erdvė ir Forma
Geografija
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.
Peržiūrėti Erdvė ir Geografija
Geometrija
Cyclopedia, 1728 m.) Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius.
Peržiūrėti Erdvė ir Geometrija
Geostatistika
Geostatistika – mokslo šaka, kuri taiko statistinius metodus erdviniams duomenims ir leidžia prognozuoti būsimus Žemės paviršiaus reiškinius.
Peržiūrėti Erdvė ir Geostatistika
Gottfried Leibniz
Gotfrydas Leibnicas Gotfrydas Leibnicas (1646 m. liepos 1 d. Leipcige – 1716 m. lapkričio 14 d. Hanoveryje, Vokietija) – vokiečių filosofas, matematikas, daugiausiai rašęs lotynų ir prancūzų kalbomis.
Peržiūrėti Erdvė ir Gottfried Leibniz
Greitis
Automobilis lenktynėse Greitis – kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.
Peržiūrėti Erdvė ir Greitis
Grupė (algebra)
Grupės – paprasčiausia algebrinė struktūra, aibė, apibrėžiama vienintele binarine operacija (vidinės kompozicijos dėsniu), tenkinančia tam tikras aksiomas.
Peržiūrėti Erdvė ir Grupė (algebra)
Henri Poincaré
Anri Puankarė (1854 m. balandžio 29 d. – 1912 m. liepos 17 d.) – prancūzų matematikas, fizikas, filosofas.
Peržiūrėti Erdvė ir Henri Poincaré
Immanuel Kant
Imanuelis Kantas (1724 m. balandžio 22 d. – 1804 m. vasario 12 d.) buvo Prūsijos apšvietos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologijąir epistelomogiją. Jo veikalai „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ buvo filosofijos istorijos lūžio taškas, pereinant į moderniąjąfilosofiją.
Peržiūrėti Erdvė ir Immanuel Kant
Isaac Newton
Izaokas Niutonas (1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.
Peržiūrėti Erdvė ir Isaac Newton
Karmano linija
Žemės atmosferos sluoksniai Karmano linija – riba, esanti 100 km aukštyje virš Žemės jūros lygio.
Peržiūrėti Erdvė ir Karmano linija
Kartografija
Kartografija – žemėlapius, jų sudarinėjimo technikątyrinėjantis mokslas.
Peržiūrėti Erdvė ir Kartografija
Klasikinė mechanika
Klasikinė mechanika arba Niutono mechanika – fizikos mokslo šaka nagrinėjanti fizikinių kūnų judėjimąir jų sąveiką.
Peržiūrėti Erdvė ir Klasikinė mechanika
Konvencija
Konvencija gali reikšti.
Peržiūrėti Erdvė ir Konvencija
Kosminė erdvė
Hablo kosminiu teleskopu daryta nuotrauka, kurioje matomos galaktikos, skiriamos vakuuminės erdvės. Kosminė erdvė, dar vadinama kosmosu ('tobula, daili tvarka'), – erdvė, esanti už Žemės atmosferos ir tarp dangaus kūnų.
Peržiūrėti Erdvė ir Kosminė erdvė
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Peržiūrėti Erdvė ir Laikas
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Peržiūrėti Erdvė ir Masė
Matavimas
Matavimas – objekto vertės nustatymas pasirinktu metodu naudojant specialiąsias technines priemones.
Peržiūrėti Erdvė ir Matavimas
Materialus taškas
Pavyzdžiai Materialus taškas - kūnas, kurio matmenų pasirinktomis judėjimo sąlygomis galima nepaisyti.
Peržiūrėti Erdvė ir Materialus taškas
Materija
Materija kaip sąvoka gali būti skirtingai naudojama.
Peržiūrėti Erdvė ir Materija
Materija (fizika)
Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka, apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata.
Peržiūrėti Erdvė ir Materija (fizika)
Medžiaga (reikšmės)
Žodis medžiaga reiškia.
Peržiūrėti Erdvė ir Medžiaga (reikšmės)
Menamasis vienetas
Dekarto plokštumoje. Realieji skaičiai yra horizontalioje ašyje, o menamieji – vertikalioje. Menamasis vienetas (arba tariamasis vienetas) – skaičius i (kartais j), praplečiantis realiųjų skaičių aibę \mathbb iki kompleksinių skaičių aibės \mathbb.
Peržiūrėti Erdvė ir Menamasis vienetas
Metras
iridžio lydinio prototipas naudotas nuo 1889 m. iki 1960 m. Metras (žymima m; iš sen. 'matas, matuoklė') – ilgio arba atstumo matas, bazinis SI sistemos vienetas.
Peržiūrėti Erdvė ir Metras
Metrinė erdvė
Metrinė erdvė matematikoje – aibė, kurioje apibrėžta atstumo tarp aibės elementų sąvoka (ji (atstumo sąvoka) kartais vadinama tiesiog metrika).
Peržiūrėti Erdvė ir Metrinė erdvė
Ontologija
Ontologija (Graikiškai ων „būtis“, λόγος „žodis“ ar „kalba“) – filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos šaka.
Peržiūrėti Erdvė ir Ontologija
Pojūtis
Pojūtis – išorės pasaulio ir organizmo vidaus reiškinių atspindėjimas psichikoje per organizmo receptorius.
Peržiūrėti Erdvė ir Pojūtis
Protas
Protas – sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius.
Peržiūrėti Erdvė ir Protas
Realusis skaičius
Geometrinė realiųjų skaičių interpretacija skaičių tiesėje. Realieji skaičiai – visi racionalieji ir iracionalieji skaičiai.
Peržiūrėti Erdvė ir Realusis skaičius
Sfera
Sfera Sfera – paviršius, sudarytas iš erdvės taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško O. Taškas O vadinamas sferos centru.
Peržiūrėti Erdvė ir Sfera
SI (sistema)
Šalys, kurios oficialiai nepatvirtinusios SI sistemos: JAV, Liberija ir Mianmaras. SI (sutrump. pranc. Le système international d’unités) – tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m.
Peržiūrėti Erdvė ir SI (sistema)
Skaičius
Keletas natūraliųjų skaičių Skaičius - abstrakti matematikos esybė, kuri naudojama atlikti skaičiavimams, išreikšti esamąkiekį ir pažymėti ar užrašyti įvairiąinformaciją.
Peržiūrėti Erdvė ir Skaičius
Specialioji reliatyvumo teorija
thumb Specialioji reliatyvumo teorija – pirmoji iš reliatyvumo teorijų, 1905 metais aprašyta Alberto Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“.
Peržiūrėti Erdvė ir Specialioji reliatyvumo teorija
Struktūra
Struktūra ( – sandara, išdėstymas; iš – sudaryti) – fundamentali sąvoka, nusakanti bet kokio objekto sandaros elementų išsidėstymąir tarpusavio ryšius.
Peržiūrėti Erdvė ir Struktūra
Trimatė erdvė
Trimatė Dekarto koordinačių sistema, kurios x ašis yra nukreipta į stebėtoją. Trimatė erdvė (3D) – erdvė, sudaryta iš trijų matmenų (dimensijų).
Peržiūrėti Erdvė ir Trimatė erdvė
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Peržiūrėti Erdvė ir Visata
Taip pat žiūrėkite
Gamta
Geometrija
- Erdvė
- Geometrija
- Kūno deformacija
- Muaras (optika)
- Projekcinė geometrija
- Simetrija
- Styga (geometrija)
Topologija
- Erdvė
- Fraktalas
- Intervalas (matematika)
- Kreivė
- Metrinė erdvė
- Rutulys
- Septyni Karaliaučiaus tiltai
- Sfera
- Topologija
- Topologinė kvantinė lauko teorija