Turinys
75 santykiai: Acetilenas, Amaltėja (palydovas), Amoniakas, Atmosfera, Žemė, Žiūronai, Debesis, Elara (palydovas), Elektronas, Elipsė, Energija, Etanas, Europa (palydovas), Fosforas, Galilėjus, Ganimedas (palydovas), Helis, Himalija (palydovas), Ijo (palydovas), Juno, Jupiterio žiedai, Jupiteris (mitologija), Kalista (palydovas), Karmė (palydovas), Lava, Leda (palydovas), Ledas, Lisitėja (palydovas), Magnetinis laukas, Magnetosfera, Masė, Mėnulis, Merkurijus (planeta), Metanas, NASA, Opozicija (astronomija), Orbita, Ovalas, Pašvaistė, Palydovas, Pasifė (palydovas), Planeta, Protonas, Pusiaujas, Raudonoji dėmė, Saturnas, Saulė, Saulės sistema, Saulės vėjas, Siera, ... Išplėsti indeksą (25 daugiau) »
- Jupiteris
Acetilenas
Acetilenas, dar kitaip vadinamas etinu, – organinė cheminė medžiaga, priskiriama angliavandenilių grupės alkinų klasei, sudaryta iš dviejų vandenilio ir dviejų anglies atomų, tarpusavyje susijungusių trivalente jungtimi.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Acetilenas
Amaltėja (palydovas)
Amaltėja arba Jupiteris V – trečias pagal nuotolį nuo Jupiterio palydovas, atrastas 1892 m. rugsėjo 9 d. ir pavadintas graikų nimfos Amaltėjos vardu.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Amaltėja (palydovas)
Amoniakas
Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Amoniakas
Atmosfera
Venerągaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Atmosfera
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Žemė
Žiūronai
8×42 ''roof'' prizmės žiūronai Žiūronai, binoklis – optinis prietaisas, skirtas tolimų kūnų ar reiškinių stebėjimui.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Žiūronai
Debesis
Kamuoliniai debesys virš Svifts Kryko (''Swifts Creek''), Australija Plunksniniai kabliškieji (viduryje) ir plunksniniai pluoštiniai (kairėje) debesys, virstantys į plunksninius sluoksninius-pluoštinius bei kiek aukščiau į plunksninius kamuolinius-dribsniškuosius (dešinėje).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Debesis
Elara (palydovas)
Elara – aštuntasis pagal dydį Jupiterio mėnulis.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Elara (palydovas)
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Elektronas
Elipsė
300px 150px Elipsė – kūgio pjūvis, plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško atstumų nuo dviejų pastovių taškų (židinių) suma yra pastovi.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Elipsė
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Energija
Etanas
Etanas – cheminis junginys, kurio cheminė formulė C2H6.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Etanas
Europa (palydovas)
Europa – šeštasis Jupiterio palydovas, šiek tiek mažesnis už Mėnulį, bet daug šviesesnis.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Europa (palydovas)
Fosforas
Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Fosforas
Galilėjus
Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Galilėjus
Ganimedas (palydovas)
Ganimedas – Jupiterio palydovas, didžiausias Saulės sistemoje.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Ganimedas (palydovas)
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Helis
Himalija (palydovas)
Himalija (Himalia) – penktas pagal dydį Jupiterio palydovas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Himalija (palydovas)
Ijo (palydovas)
Ijo – vienas iš keturių didžiųjų Jupiterio palydovų (trečias pagal dydį).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Ijo (palydovas)
Juno
Juno (JUpiter Near-polar Orbiter) – NASA kosminis zondas, kurio pagrindinis tikslas ištirti Jupiterio sudėtį, gravitacinį laukąir magnetosferą.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Juno
Jupiterio žiedai
Jupiterio žiedai. Jupiterio žiedai pirmąkartątirti 1979 m. erdvėlaivio Voyager 1, kai buvo atliekamas eksperimentas, skirtas silpnų žiedų paieškai.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Jupiterio žiedai
Jupiteris (mitologija)
Jupiteris Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Jupiteris (mitologija)
Kalista (palydovas)
Kalista – antras pagal dydį Jupiterio palydovas (ir trečias pagal dydį palydovas Saulės sistemoje).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Kalista (palydovas)
Karmė (palydovas)
Karmė – gamtinis Jupiterio palydovas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Karmė (palydovas)
Lava
Lava Lava – daugiausia silikatinės sudėties masė (SiO2 sudaro nuo 40 iki 95 %), ugnikalnių išsiveržimo metu pasiekusi viršutinius žemės plutos sluoksnius ar išsiveržusios į išorę.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Lava
Leda (palydovas)
Leda arba Jupiteris XIII – vienas iš Jupiterio palydovų.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Leda (palydovas)
Ledas
Baikalo ežere Snaigės Ledyne esantis ledas dažnai būna melsvos spalvos Ledas – kietos būsenos vanduo, mineralas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Ledas
Lisitėja (palydovas)
Lysithea – Jupiterio palydovas, 1938 m. atrastas Seth Barnes Nicholson, Mount Wilson observatorijoje, naudojant 2,5 m skersmens teleskopą.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Lisitėja (palydovas)
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Magnetinis laukas
Magnetosfera
Magnetosfera Magnetosfera – erdvė, kurioje kosminio kūno magnetinis laukas kontroliuoja kosminių elektringųjų dalelių judėjimą.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Magnetosfera
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Masė
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Mėnulis
Merkurijus (planeta)
Merkurijus (sen. lietuvių pavadinimai Vaivora, Pažarinis) – artimiausia Saulei planeta, už kurios kita, toliau nuo Saulės esanti planeta, yra Venera.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Merkurijus (planeta)
Metanas
Metanas – pats paprasčiausias alkanų atstovas, kurio molekulės formulė: CH4.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Metanas
NASA
NASA ( – Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) – JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir NASA
Opozicija (astronomija)
Opozicija – astronomijos terminas, nusakantis tokiąplanetos padėtį, kai Saulė, Žemė ir planeta yra vienoje linijoje, tačiau Saulė ir planeta, žiūrint iš Žemės yra priešingose pusėse.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Opozicija (astronomija)
Orbita
Du kūnai, orbitomis besisukantys aplink vienącentrąOrbita ('ratas') – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Orbita
Ovalas
Viena iš ovalo formų Ovalais vadinamos visos iškilosios geometrinės figūros, sudarytos iš apskritimo ar elipsės lankų ir tiesių atkarpų.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Ovalas
Pašvaistė
Žodis pašvaistė lietuvių kalboje reiškia kelis panašius dalykus.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Pašvaistė
Palydovas
Enceladas Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitąuž save didesnį (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Palydovas
Pasifė (palydovas)
Pasifė – Jupiterio palydovas, atrastas Philibert Jacques Melotte 1908 m. Nuo 1975 m. palydovas pavadintas Kretos karaliaus Mino žmonos vardu (žr. Pasifė).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Pasifė (palydovas)
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Planeta
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Protonas
Pusiaujas
Pasaulio žemėlapis su pažymėtu pusiauju Pusiaujas – įsivaizduojama linija, esanti vienodu atstumu nuo Žemės ašigalių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Pusiaujas
Raudonoji dėmė
''Voyager 1'' nufotografuota Jupiterio Raudonoji dėmė. Baltas ovalas po Raudonąja dėme yra maždaug Žemės dydžio skersmens. NASA nuotrauka. Spalvos nenatūralios. Raudonoji dėmė – daugiau kaip 300 metų Jupiteryje stebimas 25000×14000 km dydžio audros sūkurys, jis yra žinomas nuo pat teleskopo išradimo.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Raudonoji dėmė
Saturnas
Saturnas – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Saturnas
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Saulė
Saulės sistema
Saulės sistema Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai Saulės sistemąsudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink jąskriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Saulės sistema
Saulės vėjas
heliopauzės Saulės vėjas – elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, alfa dalelių) plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Saulės vėjas
Siera
Siera (Sulfur) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas S, eilės numeris 16.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Siera
Sinopė (palydovas)
Sinopė – Jupiterio palydovas atrastas 1914 m. Seth Barnes Nicholson, nagrinėjant nuotraukas, gautas 0,9 m. skersmens teleskopu.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Sinopė (palydovas)
Skersmuo
Raudonos linijos ilgis šiame apskritime yra vadinamas diametru (skersmeniu). Skersmuo arba diametras (– dia 'per' + metro 'matas') – bet kokia tiesės atkarpa, kuri praeina per apskritimo centrąir kurios galutiniai taškai yra ant apskritimo.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Skersmuo
Skritulys
spindulys r Skritulys – aibė visų plokštumos taškų, kurių atstumas iki vieno tos plokštumos taško (vadinamo skritulio centru) yra ne didesnis už tąpatį teigiamąskaičių r (spindulį).
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Skritulys
Spinduliuotė
jonizuojančiosios spinduliuotės santykiniai gebėjimai prasiskverbti per kietąjąmedžiagą. Alfa daleles (α) sustabdo popieriaus lapas, o beta daleles (β) sustabdo aliuminio plokštelė. Gama spinduliuotė (γ) yra slopinama, kai prasiskverbia per storąšvino plokštę.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Spinduliuotė
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Tankis
Teleskopas
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Teleskopas
Valanda
Vidudienis arba vidurnaktis 12 valandų laikrodyje Valanda (simbolis: h; pagal lotynų kalbos žodį hora, kuris savo ruožtu kilo iš graikų kalbos žodžio ὥρα – „sezonas, laiko trukmė“) – laiko vienetas.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Valanda
Vandenilio sulfidas
Vandenilio sulfidas arba sieros vandenilis (H2S) – cheminis junginys, kurį sudaro du vandenilio ir vienas sieros atomai.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Vandenilio sulfidas
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Vandenilis
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Vanduo
Vėjas
Vėjas – oro srautas greitai judantis paraleliai žemės paviršiui.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir Vėjas
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1609 m.
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1610 m.
1664 m.
1664 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1664 m.
1666 m.
1666 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1666 m.
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1892 m.
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1905 m.
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1908 m.
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1914 m.
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1938 m.
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1973 m.
1974 m.
1974 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1974 m.
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 1979 m.
2016 m.
2016 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 2016 m.
2019 m.
2019 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jupiteris (planeta) ir 2019 m.
Taip pat žiūrėkite
Jupiteris
- Jupiterio žiedai
- Jupiteris (planeta)
- Raudonoji dėmė