Greičiau nei naršyklėje!
25 santykiai: Daugpilis, Katalikybė, Konstantinas Sirvydas, Latviai, Latvių kalba, Lenkų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lundo universitetas, Nesvyžiaus kolegija, Protestantizmas, Rugsėjo 30, Valmiera, Vilniaus kolegija, Vokiečių kalba, 1586 m., 1607 m., 1620 m., 1621 m., 1638 m., 1644 m., 1672 m., 1673 m., 1683 m., 1758 m., 1961 m..
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Daugpilis · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Sirvydas
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Konstantinas Sirvydas · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lundo universitetas
Lundo universitetasLundo universitetas – universitetas Lundo mieste, pietinėje Švedijoje.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Lundo universitetas · Žiūrėti daugiau »
Nesvyžiaus kolegija
Kolegijos fasadas ir patalpų planas Nesvyžiaus kolegija - jėzuitų vadovaujama švietimo įstaiga, veikusi Nesvyžiuje nuo 1586 iki 1773 m. - jėzuitų ordino uždarymo.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Nesvyžiaus kolegija · Žiūrėti daugiau »
Protestantizmas
Metodistų bažnyčia Londone Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Protestantizmas · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 30
Rugsėjo 30 yra 273-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 274-a).
Nauja!!: Juris Elgeris ir Rugsėjo 30 · Žiūrėti daugiau »
Valmiera
Valmiera – Šiaurės Latvijos miestas, Valmieros savivaldybės ir faktiškas Vidžemės kultūrinis ir administracinis centras.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Valmiera · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kolegija
Elektronikos ir informatikos fakultetas Elektronikos ir informatikos fakultetas (2013) Vilniaus kolegijos ekonomikos fakultetas Vilniaus kolegija – aukštoji valstybinė mokykla, vykdanti studijas, teikiančias aukštąjį koleginį išsilavinimą.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Vilniaus kolegija · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Juris Elgeris ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1586 m. · Žiūrėti daugiau »
1607 m.
1607 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1607 m. · Žiūrėti daugiau »
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1620 m. · Žiūrėti daugiau »
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1621 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
1672 m.
1672 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1672 m. · Žiūrėti daugiau »
1673 m.
1673 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1673 m. · Žiūrėti daugiau »
1683 m.
1683 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1683 m. · Žiūrėti daugiau »
1758 m.
1758 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1758 m. · Žiūrėti daugiau »
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juris Elgeris ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »
