Turinys
243 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Adalbertas Becenbergeris, Afrikata, Aina Blinkena, Airija, Akūtas, Alfrēds Gāters, Aliatyvas, Alisė Laua, Alvilas Augstkalnas, Anglija, Antrasis pasaulinis karas, Apostrofas, Archaizmas, Arealas, Argentina, Artikelis, Asimiliacija (kalbotyra), Asimiliacija (sociologija), Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Augustas Bilenšteinas, Auseklis (1850), Australija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Švedų kalba, Įnagininkas, Įvardis, Žiemgala, Žiemgaliai, Žiniasklaida, Balsių harmonija, Balsis, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos valstybės, Barbarizmas, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Benita Laumanė, Biblija, Brazilija, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Daiktavardis, Dalelytė, ... Išplėsti indeksą (193 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Abiejų Tautų Respublika
Adalbertas Becenbergeris
Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Adalbertas Becenbergeris
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Afrikata
Aina Blinkena
Aina Blinkena (g. 1929 m. rugsėjo 5 d. Limbažiai) – latvių kalbininkė, habilituota daktarė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Aina Blinkena
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Airija
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Akūtas
Alfrēds Gāters
Alfredas Gateris (1921 m. balandžio 24 d. Kalncempiai, dab. Valkos savivaldybė – 1986 m. liepos 2 d. Hamburgas) – latvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Alfrēds Gāters
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Aliatyvas
Alisė Laua
Alisė Laua (1914 m. vasario 2 d. Ryga – 1994 m. balandžio 29 d. ten pat) – latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Alisė Laua
Alvilas Augstkalnas
Alvilas Augstkalnas (1907 m. rugsėjo 2 d. Lizumas, Gulbenės savivaldybė – 1940 m. lapkričio 1 d. Ryga) – latvių kalbininkas lituanistas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Alvilas Augstkalnas
Anglija
Anglija – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Anglija
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas
Apostrofas
Apostrofas – neraidinis rašybos ženklas, eilutės viršuje po raidės vaizduojamas kaip kablelis (’), brūkšnelis (') arba kaip bet koks kitas panašus žymuo.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Apostrofas
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Archaizmas
Arealas
Arealas – taksonominės grupės ar kokio nors reiškinio paplitimo sritis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Arealas
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Argentina
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Artikelis
Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Asimiliacija (sociologija)
Asmenvardis
Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Asmenvardis
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Asmuo (gramatika)
Augustas Bilenšteinas
Augustas Bylenšteinas (1826 m. kovo 4 d. Mintauja – 1907 m. liepos 6 d. ten pat) – baltvokiečių kilmės latvių kalbininkas, etnologas, archeologas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Augustas Bilenšteinas
Auseklis (1850)
Auseklis (tikrasis vardas Mikelis Kruogzemis, 1850 m. rugsėjo 18 d. Sypuolai, Ungurpilio valsčius, Valmieros apskritis – 1879 m. vasario 6 d. Sankt Peterburgas, palaidotas Aluojoje, Limbažių savivaldybė) – latvių poetas, pedagogas, publicistas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Auseklis (1850)
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Australija
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Šaknis (kalbotyra)
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Šauksmininkas
Švedų kalba
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Švedų kalba
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Įnagininkas
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Įvardis
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Žiemgala
Žiemgaliai
Žiemgaliai buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Žiemgaliai
Žiniasklaida
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Žiniasklaida
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Balsių harmonija
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Balsis
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltarusija
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltų kalbos
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltų prokalbė
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltų-slavų kalbos
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltijos finų kalbos
Baltijos valstybės
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Baltijos valstybės
Barbarizmas
Barbarizmas ('negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Barbarizmas
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Būdvardis
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Bendratis
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Bendrinė kalba
Benita Laumanė
Benita Laumanė (1937 m. birželio 3 d. Daugpilis) – latvių kalbininkė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Benita Laumanė
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Biblija
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Brazilija
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Daiktavardis
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Dalelytė
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Dalyvis (gramatika)
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Daugiskaita
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Diakritiniai ženklai
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Dvigarsis
Emigracija
Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitądėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių (didesnio uždarbio, geresnio išsilavinimo, sutuoktinio ir kt.). Pagal 2016 m. duomenis, beveik 250 mln.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Emigracija
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Endzelyno dėsnis
Ernests Blese
Ernestas Blesė (1892 m. gruodžio 27 d. Ryga, Rusijos imperija – 1964 m. gruodžio 2 d. Germersheimas, Reino kraštas-Pfalcas) – latvių kalbininkas, kalbos istorikas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Ernests Blese
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Estų kalba
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Estija
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Finų kalbos
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Finizmas
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Fleksinė kalba
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Fonema
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Fonologija
Galūnė
Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Galūnė
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Galūnė (kalbotyra)
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Galininkas
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Germanų kalbos
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Germanizmas
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Gimtoji kalba
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Gramatinė giminė
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Gramatinis laikas
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Gramatinis skaičius
Gruodžio 12
Gruodžio 12 yra 346-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 347-a).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Gruodžio 12
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Hipotezė
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir I amžius
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Iliatyvas
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Inesyvas
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jaustukas
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jānis Endzelīns
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jėzuitai
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jelgava
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jotvingių kalba
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jungtinė Karalystė
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Jungtukas
Juris Alunanas
Juris Alunanas (tikrasis vardas Gustavs Georgs Frīdrihs Alunāns, 1832 m. gegužės 13 d. Jaunkalsnava, dab. Maduonos savivaldybė – 1864 m. balandžio 18 d. Juostenės valsčius) – latvių poetas, kalbininkas, istorikas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Juris Alunanas
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kalavijuočių ordinas
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kalbos dalis
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kamienas (kalbotyra)
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kanada
Karlis Dravinis
Karlis Dravinis (1901 m. gruodžio 30 d. Stendė, Rusijos imperija – 1991 m. sausio 18 d. Lundas, Švedija, palaidotas Stendėje) – latvių kalbininkas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Karlis Dravinis
Karlis Miulenbachas
Karlis Miulenbachas (Mylenbachas,,, 1853 m. sausio 18 d. Kandava, dab. Tukumo rajonas – 1916 m. kovo 27 d. Vyru, Estija, palaidotas Rygoje) – latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Karlis Miulenbachas
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Katalikybė
Katekizmas
Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Katekizmas
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kazimieras Būga
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kilmininkas
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kirtis
Konstantīns Karulis
Konstantinas Karulis (1915 m. vasario 10 d. Ryga – 1997 m. lapkričio 3 d. Jūrmala, palaidotas Rygoje) – latvių kalbininkas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Konstantīns Karulis
Krišjānis Barons
Krišjanis Baronas (1835 m. spalio 31 d. Strutelės dvare, dab. Tukumo rajonas – 1923 m. kovo 8 d. Rygoje) – latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Krišjānis Barons
Krivičiai
thumb Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Krivičiai
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kuršas
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kuršiai
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latgala
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latgaliai
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latgalių kalba
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latviai
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latvija
Latvijos istorija
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latvijos istorija
Latvijos TSR
Latvijos TSR (piln. Latvijos Tarybų Socialistinė Respublika) – viena iš Tarybų Sąjungos narių gyvavusi nuo 1940 m. iki 1990 m.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Latvijos TSR
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Leksika
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lietuva
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lietuvių kalba
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Linksnis
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Livonija
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lotynų abėcėlė
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lyviai
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Lyvių kalba
Marta Rudzīte
Marta Rudzytė (1924 m. lapkričio 4 d. Braslavos valsčius, Latvija – 1996 m. liepos 19 d. Ryga, Latvija) – latvių kalbininkė, kalbos istorikė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė (1992).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Marta Rudzīte
Metatonija
Metatonija – kalbotyros terminas, kuriuo vadinama priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje, pavyzdžiui: kárštas – kar̃štis, kùrpė – kur̃pius, várna – var̃nas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Metatonija
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Modalumas (kalbotyra)
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Morfologija (kalbotyra)
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Naudininkas
Naujadaras
Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Naujadaras
Naujoji Zelandija
Naujoji Zelandija – salų valstybė Ramiajame vandenyne.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Naujoji Zelandija
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Nuosaka
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Pažyminys
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Padalyvis
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Palatalizacija
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Papildinys
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Paradigma (kalbotyra)
Paukščiukas (diakritinis ženklas)
Paukščiukas (kartais varnelė) (ˇ) – diakritinis ženklas, vartojamas tam tikrų raidžių esamam arba istoriniam suminkštėjimui, jotacijai arba postalveoliniui tarimui pažymėti kai kuriose baltų, slavų, finougrų ir kitose kalbose.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Paukščiukas (diakritinis ženklas)
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Perfektas
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Pietro Umberto Dini
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Pliuskvamperfektas
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Polinksnis
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Prūsų kalba
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Priešdėlis
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Priebalsis
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Priegaidė
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Prielinksnis
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Priesaga
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Prieveiksmis
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Prozodija
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rūšis (gramatinė)
Rūdolfas Grabis
Rūdolfas Grabis (1906 m. rugpjūčio 11 d. Kūdumas, dab. Raiskumo valsčius – 1996 m. gruodžio 17 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rūdolfas Grabis
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Redukcija (kalbotyra)
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Reformacija
Reinis Bertulis
Reinis Bertulis (1937 m. gegužės 10 d. Pipiriai, Akmenės valsčius – 1994 m. vasario 19 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Reinis Bertulis
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rick Derksen
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rusai
Rusakalbiai
Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rusakalbiai
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rusų kalba
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rusija
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rusijos imperija
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Ryga
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Rytų slavų kalbos
Sakinio dalis
Sakinio dalys Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sakinio dalis
Sėla (regionas)
Sėla (lat. Sēlija), arba Augšžemė – Latvijos konstitucija neįteisintas etninės Latvijos etnokultūrinis regionas, apimantis Latvijos Respublikos Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonus (dab. Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sėla (regionas)
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sėliai
Sėlių kalba
Sėlių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sėlių kalba
Sebastian Münster
Sebastianas Miunsteris (1488 m. sausio 20 d. Ingelheime – 1552 m. gegužės 26 d. Bazelyje) – vokiečių kartografas, kosmografas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sebastian Münster
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Semantika
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Sintaksė
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Skaitvardis
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Skiemuo
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Skolinys
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Slavizmas
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Spaudos draudimas
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Supletyvizmas
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarinys
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarmė
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarptautinis žodis
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarpukaris
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tarybų Sąjunga
Tėve mūsų
1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Tėve mūsų
Transliteracija
Kinų rašto transliteracija į lotyniškąabėcėlę Guangdžou mieste esančiame gatvės ženkle. Transliteracija – teksto, užrašyto viena rašto sistema, perrašymas, naudojant kitąrašto sistemą.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Transliteracija
Trumpoji žinutė
Gauta SMS žinutė Trumpoji žinutė, SMS (trumpinys iš 'trumpųjų žinučių paslauga') – daugelyje mobiliųjų telefonų esanti paslauga, skirta trumpųjų žinučių (šnekamojoje kalboje vadinamų „es – em – esais“) siuntimui tarp mobiliųjų telefonų arba kitų panašių įrenginių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Trumpoji žinutė
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Ukraina
Urbanizacija
Čikagos aglomeracija viena didžiausių JAV Pasaulio politinis žemėlapis pagal miestuose gyvenančių žmonių procentą(2014 m.) Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Urbanizacija
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir V amžius
Valdis Zeps
Valdis Juris Zepas (1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija – 1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Valdis Zeps
Valija Dambė
Valija Dambė (1912 m. gegužės 26 d. Ryga – 1995 m. spalio 15 d. ten pat) – latvių kalbininkė, filologijos daktarė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Valija Dambė
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vardažodis
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vardininkas
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Veikslas
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Veiksmažodis
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Veiksnys
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vertinys
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir VI amžius
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vidžemė
Vidžemės gubernija
Vidžemės gubernija (arba Lifliandijos gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vidžemės gubernija
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vietininkas
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vietovardis
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir VII amžius
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vilnius
Vitebsko gubernija
Vitebsko gubernija – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latvijąir dalį Rusijos žemių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vitebsko gubernija
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vokiečiai
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vokiečių kalba
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Latvių kalba ir Vokietija
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XIII amžius
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XIV amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XVI amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvių kalba ir XX amžius
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1525 m.
1550 m.
1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1550 m.
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1561 m.
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1569 m.
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1585 m.
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1638 m.
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1644 m.
1685 m.
1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1685 m.
1694 m.
1694 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1694 m.
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1721 m.
1753 m.
1753 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1753 m.
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1772 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1795 m.
1822 m.
1822 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1822 m.
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1856 m.
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1862 m.
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1863 m.
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1865 m.
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1879 m.
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1904 m.
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1908 m.
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1919 m.
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1946 m.
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1957 m.
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1958 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1959 m.
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1970 m.
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 1989 m.
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 2009 m.
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 2010 m.
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvių kalba ir 2011 m.
Taip pat žinomas kaip Latviešu.
, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Diakritiniai ženklai, Dvigarsis, Emigracija, Endzelyno dėsnis, Ernests Blese, Estų kalba, Estija, Finų kalbos, Finizmas, Fleksinė kalba, Fonema, Fonologija, Galūnė, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Germanizmas, Gimtoji kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Gruodžio 12, Hipotezė, I amžius, Iliatyvas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inesyvas, Jaustukas, Jānis Endzelīns, Jėzuitai, Jelgava, Jotvingių kalba, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, Juris Alunanas, Kalavijuočių ordinas, Kalbos dalis, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karlis Dravinis, Karlis Miulenbachas, Katalikybė, Katekizmas, Kazimieras Būga, Kilmininkas, Kirtis, Konstantīns Karulis, Krišjānis Barons, Krivičiai, Kuršas, Kuršiai, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgala, Latgaliai, Latgalių kalba, Latviai, Latvija, Latvijos istorija, Latvijos TSR, Leksika, Lietuva, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Livonija, Lotynų abėcėlė, Lyviai, Lyvių kalba, Marta Rudzīte, Metatonija, Modalumas (kalbotyra), Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Naujadaras, Naujoji Zelandija, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Nuosaka, Pažyminys, Padalyvis, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Paukščiukas (diakritinis ženklas), Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prozodija, Rūšis (gramatinė), Rūdolfas Grabis, Redukcija (kalbotyra), Reformacija, Reinis Bertulis, Rick Derksen, Rusai, Rusakalbiai, Rusų kalba, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Rytų slavų kalbos, Sakinio dalis, Sėla (regionas), Sėliai, Sėlių kalba, Sebastian Münster, Semantika, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Skolinys, Slavizmas, Spaudos draudimas, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Transliteracija, Trumpoji žinutė, Ukraina, Urbanizacija, V amžius, Valdis Zeps, Valija Dambė, Vardažodis, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vertinys, VI amžius, Vidžemė, Vidžemės gubernija, Vietininkas, Vietovardis, VII amžius, Vilnius, Vitebsko gubernija, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokietija, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1525 m., 1550 m., 1561 m., 1569 m., 1585 m., 1638 m., 1644 m., 1685 m., 1694 m., 1721 m., 1753 m., 1772 m., 1795 m., 1822 m., 1856 m., 1862 m., 1863 m., 1865 m., 1879 m., 1904 m., 1908 m., 1919 m., 1946 m., 1957 m., 1958 m., 1959 m., 1970 m., 1989 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m..