Turinys
63 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Švedai, Švedija, Švedijos Estija, Švedijos Livonija, Šventoji Romos imperija, Žiemgaliai, Baltijos jūra, Danai, Danijos Estija, Didysis Šiaurės karas, Estai, Estija, Estijos gubernija, Henriko Latvio kronika, Hyjuma, Kalavijuočių ordinas, Kryžiaus žygiai į Pabaltijį, Kuršiai, Kuršo gubernija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo vyskupija, Landtagas, Latgala, Latgaliai, Latviai, Latvija, Latvijos–Lietuvos valstybinė siena, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Livonijos konfederacija, Livonijos ordinas, Livonijos vaivadija, Lyviai, Ostlandas, Ozelio-Vikos vyskupija, Peipaus ežeras, Prūsija, Pskovo gubernija, Pskovo respublika, Roma, Rusijos imperija, Ryga, Rygos arkivyskupija, Rygos arkivyskupija (Livonija), Rygos įlanka, Sarema, Sėliai, Suomijos įlanka, Talinas, ... Išplėsti indeksą (13 daugiau) »
- Latvijos geografija
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Livonija ir Abiejų Tautų Respublika
Švedai
Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.
Peržiūrėti Livonija ir Švedai
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Peržiūrėti Livonija ir Švedija
Švedijos Estija
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė, dar vadinama Švedijos Estija – Švedijos imperijos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1721 m.
Peržiūrėti Livonija ir Švedijos Estija
Švedijos Livonija
Švedijos Livonija – 1629–1721 m.
Peržiūrėti Livonija ir Švedijos Livonija
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Peržiūrėti Livonija ir Šventoji Romos imperija
Žiemgaliai
Žiemgaliai buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis.
Peržiūrėti Livonija ir Žiemgaliai
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Livonija ir Baltijos jūra
Danai
Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.
Peržiūrėti Livonija ir Danai
Danijos Estija
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė, dar vadinama Danijos Estija – Danijos karalystės vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1219 iki 1346 m.
Peržiūrėti Livonija ir Danijos Estija
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m.
Peržiūrėti Livonija ir Didysis Šiaurės karas
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Peržiūrėti Livonija ir Estai
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Peržiūrėti Livonija ir Estija
Estijos gubernija
Estijos gubernija (arba Estliandijos gubernija); 1719–1796 m.
Peržiūrėti Livonija ir Estijos gubernija
Henriko Latvio kronika
thumbHenriko Latvio senoji Livonijos Kronika, parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livonijąiki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visąEstiją.
Peržiūrėti Livonija ir Henriko Latvio kronika
Hyjuma
Hyjumos salos peizažas Hyjuma – antra pagal dydį Estijai priklausanti sala.
Peržiūrėti Livonija ir Hyjuma
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Peržiūrėti Livonija ir Kalavijuočių ordinas
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai buvo pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kuriąvykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės.
Peržiūrėti Livonija ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Peržiūrėti Livonija ir Kuršiai
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Livonija ir Kuršo gubernija
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Peržiūrėti Livonija ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo vyskupija
Kuršo vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1234–1585 m.
Peržiūrėti Livonija ir Kuršo vyskupija
Landtagas
Landtagas ( 'kraštas', 'žemė' + Tag 'diena') – parlamentas.
Peržiūrėti Livonija ir Landtagas
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a.
Peržiūrėti Livonija ir Latgala
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Peržiūrėti Livonija ir Latgaliai
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Peržiūrėti Livonija ir Latviai
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Livonija ir Latvija
Latvijos–Lietuvos valstybinė siena
Latvijos–Lietuvos valstybinė siena – tarpvalstybinė siena tarp Latvijos ir Lietuvos.
Peržiūrėti Livonija ir Latvijos–Lietuvos valstybinė siena
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Peržiūrėti Livonija ir Livonijos karas
Livonijos konfederacija
Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.
Peržiūrėti Livonija ir Livonijos konfederacija
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Peržiūrėti Livonija ir Livonijos ordinas
Livonijos vaivadija
Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Peržiūrėti Livonija ir Livonijos vaivadija
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Livonija ir Lyviai
Ostlandas
Ostlandas (– ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas () – 1941–1944 m.
Peržiūrėti Livonija ir Ostlandas
Ozelio-Vikos vyskupija
Ozelio-Vikos vyskupija arba Sare-Lenės vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1228–1572 m.
Peržiūrėti Livonija ir Ozelio-Vikos vyskupija
Peipaus ežeras
Peipaus ežeras (t. p. Čiudo ežeras) – ežeras Estijos ir Rusijos pasienyje, priklausantis Peipaus-Pskovo ežero kompleksui, telkšantis šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Livonija ir Peipaus ežeras
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Livonija ir Prūsija
Pskovo gubernija
Pskovo gubernija – vakarinė Rusijos imperijos gubernija, buvusi dabartinės Rusijos vakarinėje dalyje, pasienyje su dabartine Latvija ir Baltarusija.
Peržiūrėti Livonija ir Pskovo gubernija
Pskovo respublika
Pskovo Respublika buvo viduramžių valstybė šiaurės rytų Europoje, kurios santvarka buvo feodalinė respublika, sukurta Naugardo respublikos pavyzdžiu.
Peržiūrėti Livonija ir Pskovo respublika
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Peržiūrėti Livonija ir Roma
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Peržiūrėti Livonija ir Rusijos imperija
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Peržiūrėti Livonija ir Ryga
Rygos arkivyskupija
Rygos arkivyskupija – arkivyskupija Latvijoje, egzistuojanti nuo 1918 metų.
Peržiūrėti Livonija ir Rygos arkivyskupija
Rygos arkivyskupija (Livonija)
Rygos arkivyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1186–1561 m.
Peržiūrėti Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija)
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Peržiūrėti Livonija ir Rygos įlanka
Sarema
Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).
Peržiūrėti Livonija ir Sarema
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Peržiūrėti Livonija ir Sėliai
Suomijos įlanka
Suomijos įlanka Suomijos įlanka – įlanka Baltijos jūros rytinėje dalyje, įsiterpusi tarp Suomijos šiaurėje ir Estijos pietuose.
Peržiūrėti Livonija ir Suomijos įlanka
Talinas
Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.
Peržiūrėti Livonija ir Talinas
Uždauguvio kunigaikštystė
Uždauguvio kunigaikštystė (1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė;, arba Infliantai – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Peržiūrėti Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Peržiūrėti Livonija ir Vidžemė
Vidžemės gubernija
Vidžemės gubernija (arba Lifliandijos gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis.
Peržiūrėti Livonija ir Vidžemės gubernija
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Livonija ir Vokiečiai
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Livonija ir Vokiečių ordinas
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Livonija ir XIII amžius
1202 m.
1202 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1202 m.
1346 m.
1346 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1346 m.
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1435 m.
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1621 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1918 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1945 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Livonija ir 1991 m.
Taip pat žiūrėkite
Latvijos geografija
- Grynių rezervatas
- Kuršas
- Latvijos etnokultūrinės sritys
- Latvijos geografija
- Livonija
- Rytų Kuršo aukštuma
Taip pat žinomas kaip Inflantai.