Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Latvių kalba ir Lietuvių kalba
Latvių kalba ir Lietuvių kalba turi 135 dalykų dažni (Unijapedija): Adalbertas Becenbergeris, Afrikata, Airija, Akūtas, Aliatyvas, Antrasis pasaulinis karas, Argentina, Asmuo (gramatika), Australija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Žiniasklaida, Balsis, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Brazilija, Daiktavardis, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Diakritiniai ženklai, Dvigarsis, Endzelyno dėsnis, ..., Estija, Finizmas, Fleksinė kalba, Fonema, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanizmas, Gimtoji kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Hipotezė, I amžius, Iliatyvas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jaustukas, Jotvingių kalba, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, Kalbos dalis, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Katalikybė, Katekizmas, Kazimieras Būga, Kilmininkas, Kirtis, Latvija, Leksika, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Lotynų abėcėlė, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Naujadaras, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Nuosaka, Pažyminys, Padalyvis, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Rusakalbiai, Rusų kalba, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Sakinio dalis, Semantika, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Skolinys, Slavizmas, Spaudos draudimas, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Ukraina, V amžius, Vardažodis, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vertinys, Vietininkas, VII amžius, Vilnius, Vokiečių kalba, Vokietija, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1795 m., 1856 m., 1904 m., 1919 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.. Išplėsti indeksą (105 daugiau) »
Adalbertas Becenbergeris
Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.
Adalbertas Becenbergeris ir Latvių kalba · Adalbertas Becenbergeris ir Lietuvių kalba ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Latvių kalba · Afrikata ir Lietuvių kalba ·
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Airija ir Latvių kalba · Airija ir Lietuvių kalba ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Latvių kalba · Akūtas ir Lietuvių kalba ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Latvių kalba · Aliatyvas ir Lietuvių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Latvių kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvių kalba ·
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ir Latvių kalba · Argentina ir Lietuvių kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Latvių kalba · Asmuo (gramatika) ir Lietuvių kalba ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Australija ir Latvių kalba · Australija ir Lietuvių kalba ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Latvių kalba · Šaknis (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Šauksmininkas ir Latvių kalba · Šauksmininkas ir Lietuvių kalba ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Latvių kalba ir Įnagininkas · Lietuvių kalba ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Latvių kalba ir Įvardis · Lietuvių kalba ir Įvardis ·
Žiniasklaida
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.
Latvių kalba ir Žiniasklaida · Lietuvių kalba ir Žiniasklaida ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Latvių kalba · Balsis ir Lietuvių kalba ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Latvių kalba · Baltarusija ir Lietuvių kalba ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Latvių kalba · Būdvardis ir Lietuvių kalba ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Bendratis ir Latvių kalba · Bendratis ir Lietuvių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Latvių kalba · Bendrinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Brazilija ir Latvių kalba · Brazilija ir Lietuvių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Latvių kalba · Daiktavardis ir Lietuvių kalba ·
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Dalelytė ir Latvių kalba · Dalelytė ir Lietuvių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Latvių kalba · Dalyvis (gramatika) ir Lietuvių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Latvių kalba · Daugiskaita ir Lietuvių kalba ·
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Diakritiniai ženklai ir Latvių kalba · Diakritiniai ženklai ir Lietuvių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Latvių kalba · Dvigarsis ir Lietuvių kalba ·
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Endzelyno dėsnis ir Latvių kalba · Endzelyno dėsnis ir Lietuvių kalba ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Latvių kalba · Estija ir Lietuvių kalba ·
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Finizmas ir Latvių kalba · Finizmas ir Lietuvių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Latvių kalba · Fleksinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Fonema ir Latvių kalba · Fonema ir Lietuvių kalba ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Fonologija ir Latvių kalba · Fonologija ir Lietuvių kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Galūnė (kalbotyra) ir Latvių kalba · Galūnė (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Latvių kalba · Galininkas ir Lietuvių kalba ·
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Germanizmas ir Latvių kalba · Germanizmas ir Lietuvių kalba ·
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Gimtoji kalba ir Latvių kalba · Gimtoji kalba ir Lietuvių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Latvių kalba · Gramatinė giminė ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Gramatinis laikas ir Latvių kalba · Gramatinis laikas ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Latvių kalba · Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Latvių kalba · Hipotezė ir Lietuvių kalba ·
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
I amžius ir Latvių kalba · I amžius ir Lietuvių kalba ·
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Iliatyvas ir Latvių kalba · Iliatyvas ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Latvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Jaustukas ir Latvių kalba · Jaustukas ir Lietuvių kalba ·
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Jotvingių kalba ir Latvių kalba · Jotvingių kalba ir Lietuvių kalba ·
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Jungtinė Karalystė ir Latvių kalba · Jungtinė Karalystė ir Lietuvių kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Latvių kalba · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Jungtukas ir Latvių kalba · Jungtukas ir Lietuvių kalba ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Kalbos dalis ir Latvių kalba · Kalbos dalis ir Lietuvių kalba ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Kamienas (kalbotyra) ir Latvių kalba · Kamienas (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Kanada ir Latvių kalba · Kanada ir Lietuvių kalba ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Latvių kalba · Katalikybė ir Lietuvių kalba ·
Katekizmas
Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.
Katekizmas ir Latvių kalba · Katekizmas ir Lietuvių kalba ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Kazimieras Būga ir Latvių kalba · Kazimieras Būga ir Lietuvių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Latvių kalba · Kilmininkas ir Lietuvių kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Kirtis ir Latvių kalba · Kirtis ir Lietuvių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Latvių kalba · Latvija ir Lietuvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Latvių kalba ir Leksika · Leksika ir Lietuvių kalba ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Latvių kalba ir Lietuva · Lietuva ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Latvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Latvių kalba ir Linksnis · Lietuvių kalba ir Linksnis ·
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Latvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Lietuvių kalba ir Lotynų abėcėlė ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Latvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Latvių kalba ir Naudininkas · Lietuvių kalba ir Naudininkas ·
Naujadaras
Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.
Latvių kalba ir Naujadaras · Lietuvių kalba ir Naujadaras ·
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).
Latvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba · Lietuvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Latvių kalba ir Nuosaka · Lietuvių kalba ir Nuosaka ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Latvių kalba ir Pažyminys · Lietuvių kalba ir Pažyminys ·
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Latvių kalba ir Padalyvis · Lietuvių kalba ir Padalyvis ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Latvių kalba ir Palatalizacija · Lietuvių kalba ir Palatalizacija ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Latvių kalba ir Papildinys · Lietuvių kalba ir Papildinys ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Latvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Latvių kalba ir Perfektas · Lietuvių kalba ir Perfektas ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Latvių kalba ir Pietro Umberto Dini · Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Latvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Lietuvių kalba ir Pliuskvamperfektas ·
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Latvių kalba ir Polinksnis · Lietuvių kalba ir Polinksnis ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Latvių kalba ir Prūsų kalba · Lietuvių kalba ir Prūsų kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Latvių kalba ir Priešdėlis · Lietuvių kalba ir Priešdėlis ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Latvių kalba ir Priebalsis · Lietuvių kalba ir Priebalsis ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Latvių kalba ir Priegaidė · Lietuvių kalba ir Priegaidė ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Latvių kalba ir Prielinksnis · Lietuvių kalba ir Prielinksnis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Latvių kalba ir Priesaga · Lietuvių kalba ir Priesaga ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Latvių kalba ir Prieveiksmis · Lietuvių kalba ir Prieveiksmis ·
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Latvių kalba ir Rūšis (gramatinė) · Lietuvių kalba ir Rūšis (gramatinė) ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Latvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) ·
Rusakalbiai
Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba.
Latvių kalba ir Rusakalbiai · Lietuvių kalba ir Rusakalbiai ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Latvių kalba ir Rusų kalba · Lietuvių kalba ir Rusų kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Latvių kalba ir Rusija · Lietuvių kalba ir Rusija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Latvių kalba ir Rusijos imperija · Lietuvių kalba ir Rusijos imperija ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Latvių kalba ir Ryga · Lietuvių kalba ir Ryga ·
Sakinio dalis
Sakinio dalys Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.
Latvių kalba ir Sakinio dalis · Lietuvių kalba ir Sakinio dalis ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Latvių kalba ir Semantika · Lietuvių kalba ir Semantika ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Latvių kalba ir Sintaksė · Lietuvių kalba ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Latvių kalba ir Skaitvardis · Lietuvių kalba ir Skaitvardis ·
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Latvių kalba ir Skiemuo · Lietuvių kalba ir Skiemuo ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Latvių kalba ir Skolinys · Lietuvių kalba ir Skolinys ·
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Latvių kalba ir Slavizmas · Lietuvių kalba ir Slavizmas ·
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
Latvių kalba ir Spaudos draudimas · Lietuvių kalba ir Spaudos draudimas ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Latvių kalba ir Tarinys · Lietuvių kalba ir Tarinys ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Latvių kalba ir Tarmė · Lietuvių kalba ir Tarmė ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Latvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Lietuvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė ·
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Latvių kalba ir Tarptautinis žodis · Lietuvių kalba ir Tarptautinis žodis ·
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Latvių kalba ir Tarpukaris · Lietuvių kalba ir Tarpukaris ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Latvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Lietuvių kalba ir Tarybų Sąjunga ·
Tėve mūsų
1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.
Latvių kalba ir Tėve mūsų · Lietuvių kalba ir Tėve mūsų ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Latvių kalba ir Ukraina · Lietuvių kalba ir Ukraina ·
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir V amžius · Lietuvių kalba ir V amžius ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Latvių kalba ir Vardažodis · Lietuvių kalba ir Vardažodis ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Latvių kalba ir Vardininkas · Lietuvių kalba ir Vardininkas ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Latvių kalba ir Veikslas · Lietuvių kalba ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Latvių kalba ir Veiksmažodis · Lietuvių kalba ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Latvių kalba ir Veiksnys · Lietuvių kalba ir Veiksnys ·
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.
Latvių kalba ir Vertinys · Lietuvių kalba ir Vertinys ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Latvių kalba ir Vietininkas · Lietuvių kalba ir Vietininkas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir VII amžius · Lietuvių kalba ir VII amžius ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Latvių kalba ir Vilnius · Lietuvių kalba ir Vilnius ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Latvių kalba ir Vokiečių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Latvių kalba ir Vokietija · Lietuvių kalba ir Vokietija ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XII amžius · Lietuvių kalba ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIII amžius · Lietuvių kalba ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIV amžius · Lietuvių kalba ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIX amžius · Lietuvių kalba ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XVI amžius · Lietuvių kalba ir XVI amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XX amžius · Lietuvių kalba ir XX amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Latvių kalba · 1795 m. ir Lietuvių kalba ·
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1856 m. ir Latvių kalba · 1856 m. ir Lietuvių kalba ·
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1904 m. ir Latvių kalba · 1904 m. ir Lietuvių kalba ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Latvių kalba · 1919 m. ir Lietuvių kalba ·
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2009 m. ir Latvių kalba · 2009 m. ir Lietuvių kalba ·
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2010 m. ir Latvių kalba · 2010 m. ir Lietuvių kalba ·
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latvių kalba ir Lietuvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latvių kalba ir Lietuvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Latvių kalba ir Lietuvių kalba
Latvių kalba yra 243 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 135, Jaccard indeksas yra 19.94% = 135 / (243 + 434).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latvių kalba ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
