Turinys
68 santykiai: Afrikata, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Barta, Bartai, Bazelio universitetas, Būdvardis, Branevas, Daiktavardis, Dešimt Dievo įsakymų, Elbingo žodynėlis, Etnonimas, Fonetika, Gotai, Herkus Mantas, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jānis Endzelīns, Jotvingių kalba, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Kazimieras Būga, Kirtis, Kristijonas Donelaitis, Kulmas, Kuršių kalba, Latvių kalba, Lenkija, Linksniavimas lietuvių kalboje, Lyginamoji kalbotyra, Malborkas, Mėnuo Juodaragis, Nadruva, Nadruviai, Nemunas, Notangai, Pabėtai, Pagudėnai, Pamedė, Prūsai, Prūsija, Priebalsis, Priegaidė, Satemizacija, Semba, Sembai, Skaitvardis, ... Išplėsti indeksą (18 daugiau) »
- Mirusios baltų kalbos
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Afrikata
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Baltų kalbos
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Baltų prokalbė
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Baltų-slavų kalbos
Barta
Prūsų žemės Barta - viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Barta
Bartai
Baltų gentys XII a. Bartai – viena iš baltų prūsų genčių, gyvenusi Bartoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Bartai
Bazelio universitetas
Bazelio universitetas – seniausias Šveicarijos universitetas, įkurtas popiežiaus Pijaus II iniciatyva 1460 m. balandžio 4 d. Bazelyje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Bazelio universitetas
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Būdvardis
Branevas
Branevas – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija), 5 km nuo Aistmarių, maždaug pusiaukelėje tarp Karaliaučiaus ir Gdansko.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Branevas
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Daiktavardis
Dešimt Dievo įsakymų
Šis Jekuthiel Sofer 1768 metais sukurtas pergamentas (612x502 mm) nukopijavo 1675 metų dekalogą, kuris buvo Amsterdamo sinagogoje 'Esnoga' Dešimt Dievo įsakymų ant paminklo Teksaso valstijoje, JAV Dešimt Dievo įsakymų (arba Dekalogas) – tai Senajame Testamente esančių žmogaus elgesio pagrindinių taisyklių santrauka.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Dešimt Dievo įsakymų
Elbingo žodynėlis
Elbingo žodynėlis rankraštinis vokiečių – prūsų ir vokiečių kalbų žodynėlis, seniausias prūsų (ir apskritai baltų) rašto paminklas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Elbingo žodynėlis
Etnonimas
Etnonimas (gr. έθνος, ethnos 'gentis, tauta' + όνομα, onoma 'pavadinimas') – žodis, tautovardis, kuriuo vadinama tam tikra etninė grupė (nacija, tauta, gentis ir kt).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Etnonimas
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Fonetika
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Gotai
Herkus Mantas
Prūsų gentys XIII a. Herkus Mantas“ 1973 m. aktorius Antanas Šurna, režisierius Marijonas Giedrys Herkus Mantas (prūs. Erks Mānts; kronikose minimas kaip,, Monts; m. 1273 m. rugpjūčio pabaigoje) – 1260–1274 m. didžiojo prūsų sukilimo žymiausias vadas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Herkus Mantas
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Hipotezė
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Jānis Endzelīns
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Jotvingių kalba
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Jungtinės Amerikos Valstijos
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kaliningrado sritis
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Karaliaučius
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kazimieras Būga
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kirtis
Kristijonas Donelaitis
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kristijonas Donelaitis
Kulmas
Vandens bokštas Kulmas – miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, 40 km.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kulmas
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Kuršių kalba
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Latvių kalba
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Lenkija
Linksniavimas lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir linksniuojamųjų veiksmažodžio formų (pvz., dalyvių) linksnio kategorijos.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Linksniavimas lietuvių kalboje
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Lyginamoji kalbotyra
Malborkas
Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Malborkas
Mėnuo Juodaragis
„Mėnuo Juodaragis“ − Lietuvoje rengiamas nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyvios muzikos festivalis, pristatantis senųjų tradicijų palikimą, post-folkloro kryptis ir dabartinės kūrybos avangardą.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Mėnuo Juodaragis
Nadruva
Prūsų žemės XIII amžiuje Įsruties pilyje) Nadruva (prūs. Nadrāuwa) (vokiečių istoriniuose šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen, Nadrauen) – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės (Augstės), Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėnų, Gumbinės, Darkiemio, Galdapės ir Įsruties apskritys bei Labguvos apskrities rytinė dalis.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Nadruva
Nadruviai
Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Nadruviai
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Nemunas
Notangai
Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Notangai
Pabėtai
Pabėtai arba Romanovas (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Pabėtai
Pagudėnai
Prūsų žemės. ''Pogesania'' yra Pagudė. Pagudėnai – viena iš vienuolikos prūsų grupių, paminėtų Petro Dusburgiečio.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Pagudėnai
Pamedė
Prūsų žemės Pamedė (prūs. Pameddi) – istorinė žemė Pietų Prūsijoje, kurioje gyveno prūsų gentis pamedėnai.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Pamedė
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Prūsai
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Prūsija
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Priebalsis
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Priegaidė
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Satemizacija
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Semba
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Sembai
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Skaitvardis
Skalva
Skalva (prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Skalva
Skalviai
Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Skalviai
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Slavai
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Tarmė
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir V amžius pr. m. e.
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Varmė
Varmiai
Varmiai – viena iš senųjų prūsų grupių, gyvenusi Varmėje, kurios buvusios teritorijos didžioji dalis po 1945 m.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Varmiai
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vladimiras Toporovas
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vokiečiai
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vokiečių kalba
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vokiečių ordinas
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vysla
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir Vytautas Mažiulis
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir William Riegel Schmalstieg
1400 m.
1400 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir 1400 m.
1545 m.
1545 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Prūsų kalba ir 1545 m.