Turinys
130 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aknysta, Alūkstos apskritis, Antrasis pasaulinis karas, Aucė, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, Bauskė, Botagas (laikraštis), Darbininkų balsas (Ryga), Darbininkų kova, Darbo frontas, Daugpilis, Dinaburgo pilis, Duobelė, Eglainė, Gaurai, Gegužės 4, Gryva, Irena Regina Merkienė, Jūrmala, Jelgava, Jonas Šliūpas, Juozapas Vytas Urbonas, Justinas Vienožinskis, Kalkuonė, Kareivių tiesa, Kazimieras Garšva, Kegumas, Kipras Bielinis, Laisvas žodis (1917), Laisvas žodis (1928), Latgala, Latvija, Latvijos liaudies frontas, Latvijos lietuvių bendruomenė, Latvijos lietuvis, Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, Latvijos valstybės paskelbimas, Liaudies balsas (Ryga), Liepoja, Lietuviai, Lietuvių balsas (Ryga), Lietuvis (Ryga), Lietuvos žinios, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos socialdemokratų partija, Liuosybė, Medumas, Mykolas Sleževičius, Neretos, ... Išplėsti indeksą (80 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Abiejų Tautų Respublika
Aknysta
Aknysta – miestas Latvijos pietryčiuose, Jekabpilio savivaldybėje, prie Susėjos upės, netoli Lietuvos sienos, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Juodupės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Aknysta
Alūkstos apskritis
Alūkstos apskritis – tarpukaryje buvęs administracinis vienetas Latvijoje, Žiemgaloje.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Alūkstos apskritis
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Antrasis pasaulinis karas
Aucė
Aucė (seniau – Aukė) – miestas Latvijoje, netoli Lietuvos sienos prie Aucės upės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Aucė
Baltijos šalių dainų ir šokių šventės
Baltijos šalių dainų ir šokių šventės – tradicinis tautinio meno (pagr. dainų ir šokių) festivalis, organizuojamas Baltijos šalyse.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Baltijos šalių dainų ir šokių šventės
Bauskė
Nemunėlis ties Bauske Bauskė – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, Bauskės savivaldybės centras, už 70 km nuo Rygos ir už 20 km nuo Lietuvos sienos.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Bauskė
Botagas (laikraštis)
Botagas – literatūros, politikos ir humoro dvisavaitis visuomenės laikraštis, leistas 1914–1915 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Botagas (laikraštis)
Darbininkų balsas (Ryga)
1930-1931 m. leisto LSDP laikraščio pirmasis numeris Darbininkų balsas – LSDP Organizacijos užsienyje politikos ir visuomenės laikraštis, nuo 1930 m. birželio 1 d. iki 1931 m. spalio mėn.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Darbininkų balsas (Ryga)
Darbininkų kova
Darbininkų kova – Latvijos socialdemokratijos lietuvių sekcijos laikraštis, ėjęs 1919 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Darbininkų kova
Darbo frontas
Pirmasis laikraščio numeris „Darbo frontas“ – lietuvių emigrantų laikraštis, leistas Rygoje.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Darbo frontas
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Daugpilis
Dinaburgo pilis
Dinaburgo pilis – pilis Latvijoje, 17 km į rytus nuo Daugpilio Dauguvos aukštupiu.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Dinaburgo pilis
Duobelė
Duobelės pilies griuvėsiai Duobelė – miestas ir savivaldybė Latvijoje, Žiemgaloje, 60 km į pietvakarius nuo Rygos, abipus Beržės upės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Duobelė
Eglainė
Eglainė (arba Eglaitė) – kaimas Latvijoje, šalia kelio P70 Šventė–Subatė ir prie Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Eglainė
Gaurai
Gaurai – miestelis Rusijoje, Pskovo sritis, Pytalovo rajonas, netoli plento E262 Ostrovas – Daugpilis, 17 km į pietus nuo Pytalovo (Abrenės, 6 km nuo Latvijos sienos.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Gaurai
Gegužės 4
Gegužės 4 yra 124-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 125-a).
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Gegužės 4
Gryva
Gryva Daugpilio miesto dalių (mikrorajonų) žemėlapyje Gryva – Daugpilio miesto dalis kairiajame Dauguvos krante.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Gryva
Irena Regina Merkienė
Irena Regina Merkienė (g. 1937 m. vasario 14 d. Kaune) – Lietuvos istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Irena Regina Merkienė
Jūrmala
Jūrmala – didžiausias Baltijos valstybių kurortinis miestas ir antras pagal plotąLatvijos miestas, esantis 25 km nuo Rygos.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Jūrmala
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Jelgava
Jonas Šliūpas
Jonas Šliūpas (1861 m. kovo 7 d. Rakandžiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija – 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, Vokietija) – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Jonas Šliūpas
Juozapas Vytas Urbonas
Juozapas Vytas Urbonas (g. 1939 m. gruodžio 6 d. Viešnagiai, Alytaus apskritis) – Lietuvos filologas, žurnalistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Juozapas Vytas Urbonas
Justinas Vienožinskis
Justinas Vienožinskis (1886 m. birželio 29 d. Mataučiznoje, Rokiškio valsčius – 1960 m. liepos 29 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Justinas Vienožinskis
Kalkuonė
Kálkuonė (arba Kalkū́nai, Kaũkonys – gyvenvietė pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, į pietus nuo Daugpilio miesto, netoli Dauguvos ir Laukesos santakos. Kalkūnų valsčiaus centras. 747 gyventojai (2021 m.). Pro gyvenvietę eina kelias A6 (Lietuva), A13 (Latvija) Kaunas – Daugpilis ir geležinkelis Vilnius – Daugpilis.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Kalkuonė
Kareivių tiesa
Kareivių tiesa – komunistinės orientacijos laikraštis, leistas nelegaliai 1920–1936 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Kareivių tiesa
Kazimieras Garšva
Kazimieras Garšva (g. 1950 m. lapkričio 11 d. Linkuvoje) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, draugijos „Vilnija“ pirmininkas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Kazimieras Garšva
Kegumas
Kegumas – miestas centrinėje Latvijoje, Uogrės savivaldybėje.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Kegumas
Kipras Bielinis
Kipras Bielinis (slapyvardžiai: Kunigas, Sermėgius, Jonas Jurgaitis, 1883 m. rugsėjo 26 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Biržų apskritis, Rusijos imperija – 1965 m. gruodžio 7 d. Niujorke, JAV) – Lietuvos visuomenės, darbininkų profesinių sąjungų ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Kipras Bielinis
Laisvas žodis (1917)
Laisvas žodis – lietuvių karininkų savaitinis laikraštis, ėjęs 1917–1918 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Laisvas žodis (1917)
Laisvas žodis (1928)
Laisvas žodis – kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnesinis laikraštis, ėjęs 1928–1930 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Laisvas žodis (1928)
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latgala
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvija
Latvijos liaudies frontas
Latvijos liaudies frontas buvo Latvijos politinė organizacija, egzistavusi nuo 1988 m. iki 1993 m. ir įnešusi esminį indėlį Latvijai iškovojant nepriklausomybę nuo TSRS.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvijos liaudies frontas
Latvijos lietuvių bendruomenė
Latvijos lietuvių bendruomenė − Latvijoje gyvenančius lietuvius vienijanti kultūrinė ir visuomeninė organizacija.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvijos lietuvių bendruomenė
Latvijos lietuvis
Latvijos lietuvis – Latvijos lietuvių savaitinis laikraštis, leistas 1930–1931 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvijos lietuvis
Latvijos socialdemokratų darbininkų partija
Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, LSDSP (1904–1906 m. LSDSP, 1906–1917 m. Latvių krašto socialdemokratija, 1917–1919 m. Latvijos Socialdemokratija, nuo 1919 m. vėl LSDSP) – pirmoji Latvijos politinė partija.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvijos socialdemokratų darbininkų partija
Latvijos valstybės paskelbimas
dramos teatre Latvijos valstybės paskelbimas įvyko 1918 m. lapkričio 18 d., iš karto po Pirmojo pasaulinio karo.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Latvijos valstybės paskelbimas
Liaudies balsas (Ryga)
Liaudies balsas – dvisavaitis laikraštis, ėjęs 1927–1928 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Liaudies balsas (Ryga)
Liepoja
Liepoja – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Liepoja
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuviai
Lietuvių balsas (Ryga)
Lietuvių balsas – Latvijos lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo laikraštis, ėjęs 1931–1940 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuvių balsas (Ryga)
Lietuvis (Ryga)
„Lietuvis“ – Latvijos lietuvių tautinės katalikiškos minties iliustruotas mėnesinis laikraštis, ėjęs 1933–1935 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuvis (Ryga)
Lietuvos žinios
„Lietuvos žinių“ pirmasis numeris „Lietuvos žinios“ – vienas seniausių Lietuvos laikraščių, įsteigtas 1909 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuvos žinios
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
Nepriklausomybės nutarimo originalas Nepriklausomybės nutarimo faksimilė (1918 m. vasario 16 d.) Nepriklausomybės nutarimas „Lietuvos aido“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje Nutarimo signatarai Lietuvos nepriklausomybės nutarimas – Lietuvos Tarybos 1918 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – seniausia Lietuvos politinė partija, veikianti nuo 1896 m. Savo veikloje deklaruoja besivadovaujanti socialdemokratijos ideologija.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Lietuvos socialdemokratų partija
Liuosybė
Laikraščio „Liuosybė“ 1917 m. numeris Liuosybė – savaitraštis, ėjęs 1917 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Liuosybė
Medumas
Medumas (sen.) – gyvenvietė pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, 13 km į pietryčius nuo Daugpilio, 250 km į rytus nuo Rygos, netoli Lietuvos sienos, 10 km į šiaurės rytus nuo Zarasų, prie kelio Daugpilis-Kaunas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Medumas
Mykolas Sleževičius
Mykolas Sleževičius (sėdi, viduryje) Ketvirojo ministrų kabineto Ministras Pirmininkas Mykolas Sleževičius (1882 m. vasario 21 d. Dremblių vienkiemyje, Viduklės valsčius Raseinių apskritis, Rusijos imperija – 1939 m. lapkričio 11 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Mykolas Sleževičius
Neretos
Neretos arba Nereta – gyvenvietė pietų Latvijoje, Sėlijoje, Aizkrauklės savivaldybėje, 53 km nuo Jėkabpilio, 4 km nuo Lietuvos sienos.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Neretos
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
2017 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių logotipas Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
Petras Avižonis
Petras Avižonis (1875 m. balandžio 17 d. Pasvalyje – 1939 m. spalio 17 d. Kaune) – Lietuvos gydytojas oftalmologas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas, laisvamanis.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Petras Avižonis
Petras Kalpokas
Petras Kalpokas (1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje, Kvetkų valsčius, Rusijos imperija – 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune) – dailininkas – tapytojas, profesorius.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Petras Kalpokas
Rokas Šliūpas
Rokas Šliūpas (1865 m. birželio 2 d. Rakandžiuose, Gruzdžių valsčius – 1959 m. gegužės 26 d. Garliavoje) – Lietuvos gydytojas, varpininkas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Rokas Šliūpas
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Ryga
Rygos balsas
Laikraščio „Rygos balsas“ 20-asis numeris (1921 m.) Rygos balsas – demokratinis lietuvių laikraštis Latvijoje, Latvijos lietuvių savaitraštis, leistas 1921–1931 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Rygos balsas
Rygos garsas
Rygos garsas – Latvijos lietuvių visuomenės, politikos, literatūros ir mokslo laikraštis, ėjęs 1909–1917 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Rygos garsas
Rygos lietuvių vidurinė mokykla
Rygos lietuvių vidurinė mokykla – bendrojo lavinimo švietimo įstaiga, veikianti Rygoje nuo 1991 metų.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Rygos lietuvių vidurinė mokykla
Rygos naujienos
Rygos naujienos, 1909 m. Rygos naujienos – Latvijos lietuvių visuomenės, literatūros, politikos ir ekonomikos laikraštis, leistas 1909–1915 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Rygos naujienos
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Spaudos draudimas
Subatė
Subatė (lietuviškai dar vadinama Subata, seniau vartotas pavadinimas Subačius) – miestas pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, 40 km nuo Daugpilio, netoli Lietuvos sienos, ties Obeliais, Rokiškio raj. 609 gyventojai (2021 m.). Pro gyvenvietę praeina pagrindinis kelias tarp Panevėžio ir Daugpilio.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Subatė
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Tarybų Sąjunga
Ukrai
Ukrai – gyvenvietė pietų Latvijoje, Duobelės savivaldybėje, netoli sienos su Lietuva, 49 km iki Duobelės.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Ukrai
Valmiera
Valmiera – Šiaurės Latvijos miestas, Valmieros savivaldybės ir faktiškas Vidžemės kultūrinis ir administracinis centras.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Valmiera
Ventspilis
Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Ventspilis
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir VII amžius
Vilnis (Ryga)
Vilnis – Latvijos lietuvių visuomenės, politikos, literatūros ir mokslo laikraštis, ėjęs 1913 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Vilnis (Ryga)
Vladas Mironas
Vladas Mironas (1880 m. birželio 22 d. Kuodiškiuose, Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis, Rusijos imperija – 1953 m. vasario 17 d. Vladimire) – kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Vladas Mironas
Vladas Požėla
Vladas Požėla (1913 m. balandžio 1 d. Steigviliuose, Pakruojo raj. – 1997 m. balandžio 10 d. Kužiuose, Šiaulių raj.) – kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Vladas Požėla
Vytautas Didžiulis
Vytautas Didžiulis (1881 m. gegužės 12 d. Griežionėlėse, Anykščių raj. – 1956 m. Biržuose) – mokytojas, Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyvis ir politinis veikėjas.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Vytautas Didžiulis
Vytinė
Vytine vadinami kaimai.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir Vytinė
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir XIII amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir XIX amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir XX amžius
XXI amžius
Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir XXI amžius
1830 m.
1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1830 m.
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1831 m.
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1863 m.
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1864 m.
1881 m.
1881 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1881 m.
1883 m.
1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1883 m.
1894 m.
1894 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1894 m.
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1897 m.
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1904 m.
1906 m.
1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1906 m.
1907 m.
1907 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1907 m.
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1908 m.
1909 m.
1909 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1909 m.
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1910 m.
1911 m.
1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1911 m.
1913 m.
1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1913 m.
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1914 m.
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1915 m.
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1917 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1918 m.
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1919 m.
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1921 m.
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1922 m.
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1924 m.
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1925 m.
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1926 m.
1926 m. gruodžio 17 d. perversmas
Antanui Smetonai ir jo partijai 1926 m.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1927 m.
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1928 m.
1929 m.
1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1929 m.
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1930 m.
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1931 m.
1932 m.
1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1932 m.
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1933 m.
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1934 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1935 m.
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1938 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1939 m.
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1940 m.
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1948 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1988 m.
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1989 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1991 m.
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1994 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1995 m.
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1996 m.
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1998 m.
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 1999 m.
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2000 m.
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2002 m.
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2003 m.
2004 m.
2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2004 m.
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2005 m.
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Latvijos lietuviai ir 2006 m.