Greičiau nei naršyklėje!
43 santykiai: Aitvaras (mitologija), Amuletas, Animizmas, Archeologija, Žemėpatis, Žemyna, Balandžio 1, Baltai, Baltų mitologija, Barstukai, Birželio 22, Bubilas, Dievybė, Dogma, Folkloras, Haralds Biezais, Joninės, Kaukas, Krivis, Laima, Lauksargis, Laumė, Lyguo, Medeina, Moiros, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Norbertas Vėlius, Nornos, Pagonybė, Paleolitinės kultūros Lietuvoje, Perkūnas, Petras Dusburgietis, Pikulas, Prūsijos žemės kronika, Ramuva, Rasos, Sovijus, Teliavelis, Totemas, Vaižgantas (dievas), Velnias, Voluinės metraštis, XIII amžius.
Aitvaras (mitologija)
Kitos reikšmės: Aitvaras (reikšmės) Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais.
Nauja!!: Baltų religija ir Aitvaras (mitologija) · Žiūrėti daugiau »
Amuletas
trišakiu. Amuletas ( – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio: gina savininkąnuo piktųjų jėgų, nuveja bėdą, apsaugo nuo nesėkmių, ligų, piktos lemties, blogo žmogaus, negeros akies, perspėja apie nelaimę.
Nauja!!: Baltų religija ir Amuletas · Žiūrėti daugiau »
Animizmas
Animizmu (– siela) bendrai vadinamos rašto neturinčių kultūrų religinės sistemos, pagal kurias materialūs kūnai, augalai, gyvūnai, daiktai ir kiti dalykai turi sielas, savo dvasias.
Nauja!!: Baltų religija ir Animizmas · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Baltų religija ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Žemėpatis
Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.
Nauja!!: Baltų religija ir Žemėpatis · Žiūrėti daugiau »
Žemyna
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.
Nauja!!: Baltų religija ir Žemyna · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 1
Balandžio 1 yra 91-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 92-oji).
Nauja!!: Baltų religija ir Balandžio 1 · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų religija ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltų mitologija
Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.
Nauja!!: Baltų religija ir Baltų mitologija · Žiūrėti daugiau »
Barstukai
Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais).
Nauja!!: Baltų religija ir Barstukai · Žiūrėti daugiau »
Birželio 22
Birželio 22 yra 173-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 174-a).
Nauja!!: Baltų religija ir Birželio 22 · Žiūrėti daugiau »
Bubilas
Bubilas arba Babilas – lietuvių medaus ir bičių dievas.
Nauja!!: Baltų religija ir Bubilas · Žiūrėti daugiau »
Dievybė
Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.
Nauja!!: Baltų religija ir Dievybė · Žiūrėti daugiau »
Dogma
Dogma (dógma, „nuomonė, tezė; nutarimas, nurodymas, direktyva“ – tai, kas atrodo teisinga) – autoritetingas, tiksliai suformuluotas religinės doktrinos teiginys, kuris išreiškia Apreiškimo dalį ir turi būti priimamas tikėjimu; Dievo tiesa žmonėms, apreikšta Jėzaus Kristaus ir paliudyta Bažnyčios.
Nauja!!: Baltų religija ir Dogma · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: Baltų religija ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Haralds Biezais
Haraldas Teodoras Biezais, (1909 m. liepos 10 d. Lestenėje, (Tukumo apskritis, Rusijos imperija) – 1995 m. gegužės 18 d. Stokholme, Švedija) – religijos istorikas Latvijoje ir Švedijoje, baltų religijos tyrėjas.
Nauja!!: Baltų religija ir Haralds Biezais · Žiūrėti daugiau »
Joninės
Joninių simbolis – papartis Tradicininiai Joninių vartai Jonavoje. Joninių šventės Jonavoje pradžia 2012 m. Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis.
Nauja!!: Baltų religija ir Joninės · Žiūrėti daugiau »
Kaukas
Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.
Nauja!!: Baltų religija ir Kaukas · Žiūrėti daugiau »
Krivis
Krivis – senovės baltų vyriausias žynys, prižiūrėjęs šventąjąugnį, vadovavęs religinėms apeigoms, laidotuvėms.
Nauja!!: Baltų religija ir Krivis · Žiūrėti daugiau »
Laima
Laima (arba Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė, likimo bei sėkmės deivė.
Nauja!!: Baltų religija ir Laima · Žiūrėti daugiau »
Lauksargis
Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas.
Nauja!!: Baltų religija ir Lauksargis · Žiūrėti daugiau »
Laumė
Raganų kalno Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė (tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę.
Nauja!!: Baltų religija ir Laumė · Žiūrėti daugiau »
Lyguo
Vyras su ąžuolo lapų vainikų padegė pūdelę. Lyguo (arba Līgo svētki) – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą(naktį iš birželio 23 d. į 24).
Nauja!!: Baltų religija ir Lyguo · Žiūrėti daugiau »
Medeina
Medeina – lietuvių miško deivė.
Nauja!!: Baltų religija ir Medeina · Žiūrėti daugiau »
Moiros
Moiros, graikų mitologijoje, trys likimo ir mirties deivės, Dzeuso ir Temidės ar Anankės dukros.
Nauja!!: Baltų religija ir Moiros · Žiūrėti daugiau »
Neolitinės kultūros Lietuvoje
Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.
Nauja!!: Baltų religija ir Neolitinės kultūros Lietuvoje · Žiūrėti daugiau »
Norbertas Vėlius
Norbertas Vėlius (1938 m. sausio 1 d. Gulbėse, Šilalės raj. – 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinės) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU.
Nauja!!: Baltų religija ir Norbertas Vėlius · Žiūrėti daugiau »
Nornos
Farerų salų pašto ženklo Nornos Skandinavų mitologijoje nornos – trys žemesnės deivės, lemiančios žmogaus likimągimstant.
Nauja!!: Baltų religija ir Nornos · Žiūrėti daugiau »
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Nauja!!: Baltų religija ir Pagonybė · Žiūrėti daugiau »
Paleolitinės kultūros Lietuvoje
Paleolitas arba senasis akmens amžius – seniausias akmens amžiaus periodas, prasidedantis pirmaisiais hominidų pradėtais naudoti akmeniniais įrankiais (maždaug prieš 2 mln. metų) ir pasibaigęs pleistoceno epochos pabaigoje.
Nauja!!: Baltų religija ir Paleolitinės kultūros Lietuvoje · Žiūrėti daugiau »
Perkūnas
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Nauja!!: Baltų religija ir Perkūnas · Žiūrėti daugiau »
Petras Dusburgietis
Kronikos viršelis Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino metraštininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotyniškąPrūsijos žemės kroniką(Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detaliąPrūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvąpradžią.
Nauja!!: Baltų religija ir Petras Dusburgietis · Žiūrėti daugiau »
Pikulas
Pikulas arba Pikuolis (Pocols, Pecols, Picullus, Pykullas), paprastai tapatinamas su Patulu (Patollo, Patollum, Patolli, Patolen) – senovės prūsų dievas, pirmasis prūsų Romuvos trejybėje.
Nauja!!: Baltų religija ir Pikulas · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos žemės kronika
Prūsijos žemės kronikos 1679 m. leidimo pirmasis puslapis Prūsijos žemės kronika, Dusburgiečio kronika, Dusburgo kronika – Vokiečių ordino 1190–1330 m.
Nauja!!: Baltų religija ir Prūsijos žemės kronika · Žiūrėti daugiau »
Ramuva
Ramuva – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 6 km nuo Gardamo.
Nauja!!: Baltų religija ir Ramuva · Žiūrėti daugiau »
Rasos
Ugnis ir laužai – privalomas Rasų atributas Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis.
Nauja!!: Baltų religija ir Rasos · Žiūrėti daugiau »
Sovijus
Sovijus – Jono Malalos kronikos „Chronografija“ slaviškoje redakcijoje (1261 m.) aptiktoje legendoje minimas baltų religijos personažas.
Nauja!!: Baltų religija ir Sovijus · Žiūrėti daugiau »
Teliavelis
Teliavelis – lietuvių dievas.
Nauja!!: Baltų religija ir Teliavelis · Žiūrėti daugiau »
Totemas
Haida genties totemo stulpas. Kanada Totemas – gyvūnas, augalas arba negyvosios gamtos objektas, kurį pirmykščių žmonių grupė garbino, laikė savo mitiniu pirmtaku ar globėju.
Nauja!!: Baltų religija ir Totemas · Žiūrėti daugiau »
Vaižgantas (dievas)
Vaižgantas (Waizganthos) – senovės lietuvių linų dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus.
Nauja!!: Baltų religija ir Vaižgantas (dievas) · Žiūrėti daugiau »
Velnias
Velnių muziejuje, Kaune. Velnias – blogio personifikacija, savaip interpretuotina skirtingose kultūrose bei religijose.
Nauja!!: Baltų religija ir Velnias · Žiūrėti daugiau »
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Nauja!!: Baltų religija ir Voluinės metraštis · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų religija ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Baltų pagonybė, Baltų tikėjimas, Senovės baltų religija.
