Greičiau nei naršyklėje!
12 santykiai: Brūkšnys, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis maršalka, Rumbaudas Valimantaitis, Salyno sutartis, Torūnės taika (1411), Torunė, Vilniaus-Radomo sutartis, 1396 m., 1398 m., 1404 m., 1411 m..
Brūkšnys
Brūkšnys – intonacinis ženklas, vartojamas sakinio dalių ar dėmenų santykiams pabrėžti ir išryškinti.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Brūkšnys · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis maršalka
Lietuvos didžiojo maršalkos herbas su Vyčiu ir kiti atributai Didžiojo maršalkos lazdos Lietuvos didysis maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »
Rumbaudas Valimantaitis
Rumbaudas Valimantaitis (1371 m. – 1432 m. lapkričio mėn.) – bajoras, nuo 1413 m.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Rumbaudas Valimantaitis · Žiūrėti daugiau »
Salyno sutartis
Vokiečių ordino valdos apie 1455 m. Centre – Žemaitija (rožinė spalva), skyrusi Prūsijąpietuose nuo Livonijos ordino šiaurėje Salyno sutartis − Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno (vok. Hochmeister Konrad von Jungingen) sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis).
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Salyno sutartis · Žiūrėti daugiau »
Torūnės taika (1411)
Torunės taika (1411) arba Pirmoji Torunės taika buvo taikos sutartis pasirašyta 1411 m.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Torūnės taika (1411) · Žiūrėti daugiau »
Torunė
Torunė – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Torunė · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus-Radomo sutartis
Lietuvos ir Lenkijos teritorijos sutarties pasirašymo metu. Vilniaus-Radomo sutartis – Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karalystei įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir Vilniaus-Radomo sutartis · Žiūrėti daugiau »
1396 m.
1396 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir 1396 m. · Žiūrėti daugiau »
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir 1398 m. · Žiūrėti daugiau »
1404 m.
1404 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir 1404 m. · Žiūrėti daugiau »
1411 m.
1411 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Čiupurna ir 1411 m. · Žiūrėti daugiau »
