Turinys
50 santykiai: Aspirantūra, Baltijos finų kalbos, Chantų kalba, Daktaras, Diplominis darbas, Estai, Estų kalba, Estija, Fonetika, Fonologija, Glosematika, Helsinkio universitetas, Kalbotyra, Kovo 4, Kuršas, Latvijos universitetas, Livonija, Lyviai, Lyvių kalba, Lyvių-estų-latvių žodynas, Mokslų kandidatas, Mokslo darbuotojas, Nencų kalba, Onega, Rygos įlanka, Samių kalbos, Suomijos įlanka, Talinas, Tartu, Tartu universitetas, Uralo kalbos, Valt Ernštreit, Vepsai, Viruma, Vodų kalba, 1938 m., 1946 m., 1956 m., 1961 m., 1965 m., 1966 m., 1970 m., 1973 m., 1983 m., 1989 m., 1991 m., 1993 m., 2006 m., 2012 m., 2022 m..
Aspirantūra
Aspirantūra – trečios pakopos studijos TSRS, dabar – Rusijos aukštojoje mokykloje ar mokslinio tyrimo institute, po kurių apsigynus disertacijąsuteikiamas mokslinis laipsnis (mokslų kandidato).
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Aspirantūra
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Baltijos finų kalbos
Chantų kalba
Chantų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti ugrų kalbų grupei.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Chantų kalba
Daktaras
Daktaras, mokslų daktaras (v.: „mokyti“ ir doctus „mokytas“; sntr. Dr., dgs. Dres.) – aukščiausias akademinis laipsnis, Lietuvoje, kai kuriose Europos valstybėse ir JAV – aukščiausias mokslo laipsnis.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Daktaras
Diplominis darbas
Diplominis darbas – baigiamasis darbas, pateikiamas, baigiant mokyklą.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Diplominis darbas
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Estai
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Estų kalba
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Estija
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Fonetika
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Fonologija
Glosematika
Glosematika – struktūrinės kalbotyros teorija, pateikta L. Jelmslevo ir H. Uldalo, nors galiausiai juodu pasuko skirtingais keliais ir kiekvienas taikė savus metodus.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Glosematika
Helsinkio universitetas
Helsinkio universitetas - universitetas Helsinkyje, seniausias ir didžiausias šalyje.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Helsinkio universitetas
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Kalbotyra
Kovo 4
Kovo 4 yra 63-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 64-a).
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Kovo 4
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Kuršas
Latvijos universitetas
Latvijos universitetas XX a. pradžioje Universitetinis miestelis (2019). Latvijos universitetas (latv. Latvijas Universitāte) – seniausias ir didžiausias Latvijos universitetas, įkurtas 1919 m.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Latvijos universitetas
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Livonija
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Lyviai
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Lyvių kalba
Lyvių-estų-latvių žodynas
Lyvių–estų–latvių žodynas – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Lyvių-estų-latvių žodynas
Mokslų kandidatas
Diplomo viršelis (SSRS laikų) Mokslų kandidatas – pirmojo lygmens mokslinis-kvalifikacinis laipsnis (kitas – mokslų daktaras) TSRS, Rusijoje, kai kuriose NVS valstybėse.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Mokslų kandidatas
Mokslo darbuotojas
Mokslo darbuotojas (anksčiau – mokslinis bendradarbis) – mokslo įstaigos, aukštosios mokyklos tarnautojas, darbuotojas, vykdantis mokslinį darbą, mokslinę veiklą.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Mokslo darbuotojas
Nencų kalba
Nencų kalba – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Nencų kalba
Onega
Onega – ežeras šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos respublikoje, Leningrado ir Vologdos srityse.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Onega
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Rygos įlanka
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Samių kalbos
Suomijos įlanka
Suomijos įlanka Suomijos įlanka – įlanka Baltijos jūros rytinėje dalyje, įsiterpusi tarp Suomijos šiaurėje ir Estijos pietuose.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Suomijos įlanka
Talinas
Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Talinas
Tartu
Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Tartu
Tartu universitetas
Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Tartu universitetas
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Uralo kalbos
Valt Ernštreit
Valtas Ernštreitas (g. 1974 m. gegužės 26 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių kalbininkas, lyvių kalbos žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Valt Ernštreit
Vepsai
Vepsai – maža finougrų tauta, gyvenanti Karelijoje, Vologdos ir Leningrado srityse (Rusija).
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Vepsai
Viruma
Viruma gali reikšti šias abi Estijos teritorijas arba vienąiš jų.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Viruma
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir Vodų kalba
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1938 m.
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1946 m.
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1956 m.
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1961 m.
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1965 m.
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1966 m.
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1970 m.
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1973 m.
1983 m.
1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1983 m.
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1989 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1991 m.
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 1993 m.
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 2006 m.
2012 m.
2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 2012 m.
2022 m.
2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Tiit-Rein Viitso ir 2022 m.