Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Žemaičių seniūnas, Birželio 23, Jonas Vladislovas Bžostovskis, Kėdainių sutartis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Trakų kaštelionas, 1643 m., 1645 m., 1648 m., 1649 m., 1652 m., 1656 m., 1658 m., 1661 m., 1667 m., 1668 m., 1669 m., 1670 m., 1679 m..
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Birželio 23
Birželio 23 yra 174-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 175-a).
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Birželio 23 · Žiūrėti daugiau »
Jonas Vladislovas Bžostovskis
Jonas Vladislovas Bžostovskis (1644–1722 m. spalio 24 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (1672–1698), Lietuvos didysis referentas (1681–1698), Trakų kaštelionas (1705–1710), Subačiaus (nuo 1669), Aziatų (nuo 1674), Medilo, Daugų, Bistryčios, Varėnos seniūnas.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Jonas Vladislovas Bžostovskis · Žiūrėti daugiau »
Kėdainių sutartis
Kėdainių sutartis arba Josvainių aktas (šved. Freden i Kėdainiai) – LDK ir Švedijos imperijos dvišalis susitarimas, pasirašytas Antrojo Šiaurės karo metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, Poznanės bei Kališo daliniai pasidavė, o Lietuvos etmonas Jonušas Radvila priėmė sprendimąnutraukti karinius veiksmus ir priėmė Švedijos prieglobstį.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Kėdainių sutartis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »
1645 m.
1645 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1645 m. · Žiūrėti daugiau »
1648 m.
1648 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1648 m. · Žiūrėti daugiau »
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1649 m. · Žiūrėti daugiau »
1652 m.
1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1652 m. · Žiūrėti daugiau »
1656 m.
1656 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1656 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1661 m.
1661 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1661 m. · Žiūrėti daugiau »
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1667 m. · Žiūrėti daugiau »
1668 m.
1668 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1668 m. · Žiūrėti daugiau »
1669 m.
1669 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1669 m. · Žiūrėti daugiau »
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1670 m. · Žiūrėti daugiau »
1679 m.
1679 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Viktorinas Konstantinas Mlečka ir 1679 m. · Žiūrėti daugiau »
