Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai

1667 m. LDK gyventojų surašymas vs. Kražiai

1667 m. LDK dūmų surašymas buvo atliktas tuoj po karo su švedais, Seimo nutarimu. Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.

Panašumai tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitijos seniūnija, Karklėnai, Kražių valsčius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Raseinių apskritis, Užventis, 1667 m..

Žemaitijos seniūnija

Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Žemaitijos seniūnija · Kražiai ir Žemaitijos seniūnija · Žiūrėti daugiau »

Karklėnai

Karklėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, prie kelio Varniai–Kražiai, į šiaurę nuo Karklėnų ežero.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Karklėnai · Karklėnai ir Kražiai · Žiūrėti daugiau »

Kražių valsčius

Kražių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražių valsčius · Kražiai ir Kražių valsčius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kražiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Raseinių apskritis

Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Raseinių apskritis · Kražiai ir Raseinių apskritis · Žiūrėti daugiau »

Užventis

Užventis – miestas Kelmės rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, abipus Ventos.

1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Užventis · Kražiai ir Užventis · Žiūrėti daugiau »

1667 m.

1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1667 m. ir 1667 m. LDK gyventojų surašymas · 1667 m. ir Kražiai · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai

1667 m. LDK gyventojų surašymas yra 63 santykius, o Kražiai turi 127. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 3.68% = 7 / (63 + 127).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1667 m. LDK gyventojų surašymas ir Kražiai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: