Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Dalelių fizika vs. Jonizuojančioji spinduliuotė

Dalelių fizika – fizikos sritis, kuri nagrinėja gamtą, sudarytąiš dalelių, kurios sudaro medžiagąir spinduliuotę. Simbolis, perspėjantis apie pavojingąspinduliuotę. Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.

Panašumai tarp Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Elektronas, Elektronvoltas, Elementarioji dalelė, Miuonas, Neutronas, Protonas, Silpnoji sąveika.

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

Dalelių fizika ir Elektronas · Elektronas ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Elektronvoltas

Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.

Dalelių fizika ir Elektronvoltas · Elektronvoltas ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Elementarioji dalelė

Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.

Dalelių fizika ir Elementarioji dalelė · Elementarioji dalelė ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Miuonas

Miuonas, μ- – elementari dalelė.

Dalelių fizika ir Miuonas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Miuonas · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Dalelių fizika ir Neutronas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Dalelių fizika ir Protonas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Silpnoji sąveika

Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.

Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Silpnoji sąveika · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Dalelių fizika yra 38 santykius, o Jonizuojančioji spinduliuotė turi 47. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 8.24% = 7 / (38 + 47).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dalelių fizika ir Jonizuojančioji spinduliuotė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »