Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika
Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Elektromagnetinė sąveika, Elektronas, Elektronvoltas, Fotonas, Higso bozonas, Kvarkas, Leptonas, Miuonas, Neutrinas, Neutronas, Standartinis modelis, W ir Z bozonai.
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika – viena iš keturių pagrindinių fundamentaliųjų sąveikų.
Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika · Elektromagnetinė sąveika ir Silpnoji sąveika ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Dalelių fizika ir Elektronas · Elektronas ir Silpnoji sąveika ·
Elektronvoltas
Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.
Dalelių fizika ir Elektronvoltas · Elektronvoltas ir Silpnoji sąveika ·
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Dalelių fizika ir Fotonas · Fotonas ir Silpnoji sąveika ·
Higso bozonas
Higso bozonas (H0) – masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta dalelių fizikos standartiniame modelyje.
Dalelių fizika ir Higso bozonas · Higso bozonas ir Silpnoji sąveika ·
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Dalelių fizika ir Kvarkas · Kvarkas ir Silpnoji sąveika ·
Leptonas
Leptono ir fotono sąveika Leptonai (gr. λεπτος, leptos – silpnas, gležnas) – elementariųjų dalelių tipas.
Dalelių fizika ir Leptonas · Leptonas ir Silpnoji sąveika ·
Miuonas
Miuonas, μ- – elementari dalelė.
Dalelių fizika ir Miuonas · Miuonas ir Silpnoji sąveika ·
Neutrinas
Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.
Dalelių fizika ir Neutrinas · Neutrinas ir Silpnoji sąveika ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Dalelių fizika ir Neutronas · Neutronas ir Silpnoji sąveika ·
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Dalelių fizika ir Standartinis modelis · Silpnoji sąveika ir Standartinis modelis ·
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąjąsąveiką.
Dalelių fizika ir W ir Z bozonai · Silpnoji sąveika ir W ir Z bozonai ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika panašumų
Palyginimas tarp Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika
Dalelių fizika yra 38 santykius, o Silpnoji sąveika turi 22. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 20.00% = 12 / (38 + 22).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
