Greičiau nei naršyklėje!
32 santykiai: Abliatyvas, Akadų kalba, Aliatyvas, Ana, Anatolų kalbos, Įnagininkas, Bendratis, Bronzos amžius, Dalyvis, Galininkas, Gramatinis skaičius, Hatų kalba, Hatušas, Hetitai, Hetitų dantiraštis, Huritų kalba, Ilujanka, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Kilmininkas, Linksnis, Luvių kalba, Mažoji Azija, Naudininkas, Nuosaka, Siekinys, Vardininkas, Vietininkas, XIII amžius pr. m. e., XVII amžius pr. m. e., XVIII amžius pr. m. e., XX amžius pr. m. e..
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Akadų kalba
Akadų kalba – semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Akadų kalba · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Ana
Ana arba Anna.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Ana · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Bronzos amžius
Bronzos amžius – archeologinis tarp akmens amžiaus (neolito) ir geležies amžiaus.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Bronzos amžius · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis
Dalyvis reikšmės.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Dalyvis · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Hetitų kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Hatų kalba
Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, III–II tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Hatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hatušas
Hatušas (Hatusas, Hatuš, Hatušaš) – hetitų imperijos sostinės liekanos Turkijoje.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Hatušas · Žiūrėti daugiau »
Hetitai
Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Hetitai · Žiūrėti daugiau »
Hetitų dantiraštis
Hetitų dantiraštis – rašto sistema, vienas iš dantiraščių, II tūkst.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Hetitų dantiraštis · Žiūrėti daugiau »
Huritų kalba
Huritų kalba – mirusi neaiškios kilmės kalba (arba kalbų grupė), vartota senovės Mesopotamijos gyventojų huritų.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Huritų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ilujanka
Dangaus dievas nukauna drakonąIlujanką(850-800 m. pr. m. e.). Ilujanka – gyvatiškas drakonas hetitų mitologijoje, kurį nukovė Tarhuntas (Kitaip Tešubas), hetitiškas huritų dangaus ir audrų dievo analogas.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Ilujanka · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Hetitų kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Luvių kalba
Luvių kalba – mirusi indoeuropiečių kalba (ar kalbų grupė), II–I tūkstm. pr. m. e. vartota Mažojoje Azijoje, Luvijos krašte gyvenusių luvių.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Luvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Hetitų kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Hetitų kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius pr. m. e.
Tryliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1300 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Hetitų kalba ir XIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius pr. m. e.
Nebros dangaus diskas, datuojamamas apie XVII a. pr. m. e. Septynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1700 m.
Nauja!!: Hetitų kalba ir XVII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius pr. m. e.
XVIII a. pr. m. e. stelos su Hamurabio teisynu fragmentas XVIII a. pr. m. e. Babilonijos žemėlapis XVIII a. pr. m. e. Vėlyvosios Sia dinastijos bronzinis indas vynui Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1800 m.
Nauja!!: Hetitų kalba ir XVIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XX amžius pr. m. e.
Fajansinis hipopotamas iš Aukštutinio Egipto. ~XX a. pr. m. e. Faraonas Amenemis I. Bareljefo fragmentas ~XX a. pr. m. e. Kretos keramika Dvidešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2000 m.
Nauja!!: Hetitų kalba ir XX amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
