Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Šiaulių istorija ir Valsčius
Šiaulių istorija ir Valsčius turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Apskritis, Žemaitijos seniūnija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gubernatorius, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pavietas, Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos imperija, Spalio 10, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vilniaus gubernija, 1795 m., 1919 m., 1929 m., 1932 m., 1941 m., 1950 m..
Apskritis
Apskritis – valstybės administracinis teritorinis vienetas.
Šiaulių istorija ir Apskritis · Apskritis ir Valsčius ·
Žemaitijos seniūnija
Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.
Šiaulių istorija ir Žemaitijos seniūnija · Valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Šiaulių istorija ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Valsčius ·
Gubernatorius
Gubernatorius ('valdytojas') – gubernijos, valstijos ar kartais kitokio stambaus administracinio vieneto valdytojas.
Šiaulių istorija ir Gubernatorius · Gubernatorius ir Valsčius ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Šiaulių istorija ir Lietuva · Lietuva ir Valsčius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Šiaulių istorija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Valsčius ·
Pavietas
Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Šiaulių istorija ir Pavietas · Pavietas ir Valsčius ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Šiaulių istorija ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Valsčius ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Šiaulių istorija ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Valsčius ·
Spalio 10
Spalio 10 yra 283-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 284-a).
Šiaulių istorija ir Spalio 10 · Spalio 10 ir Valsčius ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Valsčius ·
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Šiaulių istorija ir Vilniaus gubernija · Valsčius ir Vilniaus gubernija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiaulių istorija ir 1795 m. · 1795 m. ir Valsčius ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiaulių istorija ir 1919 m. · 1919 m. ir Valsčius ·
1929 m.
1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiaulių istorija ir 1929 m. · 1929 m. ir Valsčius ·
1932 m.
1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiaulių istorija ir 1932 m. · 1932 m. ir Valsčius ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiaulių istorija ir 1941 m. · 1941 m. ir Valsčius ·
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Šiaulių istorija ir Valsčius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Šiaulių istorija ir Valsčius panašumų
Palyginimas tarp Šiaulių istorija ir Valsčius
Šiaulių istorija yra 203 santykius, o Valsčius turi 63. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 6.77% = 18 / (203 + 63).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šiaulių istorija ir Valsčius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
