Turinys
27 santykiai: Žuvininkai (Karaliaučius), Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis, Karaliaučius, Kuršių marios, Piliava, Prūsijos karalystė, Rytų Prūsija, Semba, Trečiasis Reichas, Veimaro respublika, Vienos kongresas, Vokietijos imperija, 1815 m., 1818 m., 1825 m., 1837 m., 1861 m., 1871 m., 1890 m., 1900 m., 1910 m., 1918 m., 1925 m., 1933 m., 1939 m., 1945 m..
Žuvininkai (Karaliaučius)
Žuvininkai, Skanavikas arba Primorskas (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė dab.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Žuvininkai (Karaliaučius)
Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Karaliaučius
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Kuršių marios
Piliava
Piliava (arba Baltijskas,, nuo 1522 m. Pillau, nuo 1936 m. Seestadt Pillau, nuo 1939 m. Pillau, Frische Nehrung, nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, tarp Aistmarių ir Baltijos jūros, Aistmarių nerijos šiaurinėje dalyje, Baltijsko municipalinio rajono ir Baltijsko miesto gyvenvietės administracinis centras.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Piliava
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Prūsijos karalystė
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Rytų Prūsija
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Semba
Trečiasis Reichas
Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Trečiasis Reichas
Veimaro respublika
Veimaro respublikos žemių žemėlapis Reichstago rinkimų rezultatai Veimaro respublika – Vokietijos valstybės neoficialus pavadinimas 1919–1933 m. Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš jąįteisinusios Veimaro konstitucijos.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Veimaro respublika
Vienos kongresas
Vienos kongresąvaizduojantis paveikslas. Vienos kongresas – 1814–1815 m.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Vienos kongresas
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir Vokietijos imperija
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1815 m.
1818 m.
1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1818 m.
1825 m.
1825 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1825 m.
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1837 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1861 m.
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1871 m.
1890 m.
1890 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1890 m.
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1900 m.
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1910 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1918 m.
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1925 m.
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1933 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1939 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Žuvininkų apskritis ir 1945 m.