Turinys
185 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Alėcka, Alėckos apskritis, Albrechtas Brandenburgietis, Alnaštyno apskritis, Alnaštyno apygarda, Antantė, Antrasis pasaulinis karas, Ščytnas, Šilutė, Šilutės apskritis, Švedija, Šventapilė, Šventapilės apskritis, Šventoji Romos imperija, Įsruties apskritis, Įsrutis (miestas), Žalgirio mūšis, Žuvininkai (Karaliaučius), Žuvininkų apskritis, Žygimantas Senasis, Balandžio 1, Balandžio 10, Balstogė, Bartų Romuva, Berlynas, Birželio 11, Brandenburgas, Branevas, Braunsbergo apskritis, Darkiemio apskritis, Darkiemis, Elbingas, Frydlando apskritis, Frydrichas I (Prūsija), Frydrichas Vilhelmas, Gastos, Gdanskas, Geldapė, Geldapės apskritis, Girdava, Girdavos apskritis, Gruodžio 3, Gumbinė, Gumbinės apskritis, Gumbinės apygarda, Heilsbergo apskritis, Hohencolernai, Johanisburgo apskritis, Josifas Stalinas, ... Išplėsti indeksą (135 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Abiejų Tautų Respublika
Alėcka
Oleckas (1560–1928 m. Marggrabowa, 1928–1945 m. Treuburg, nuo 1945 m.) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija), netoli Suvalkų ir Luko, prie Legos upės ir prie Didžiojo Alėckos ežero.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Alėcka
Alėckos apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Alėckos pilis – apskrities landrato būstinė Alėckos apskritis, 1939–1945 m. Troiburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Alėckos apskritis
Albrechtas Brandenburgietis
Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliava, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Albrechtas Brandenburgietis
Alnaštyno apskritis
Alnaštyno apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Alnaštyno apskritis
Alnaštyno apygarda
Alnaštyno apygarda – Rytų Prūsijos provincijos, 1905–1918 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Alnaštyno apygarda
Antantė
Antantė (– ‘santarvė’), arba Trilypė santarvė – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos politinis ir karinis blokas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Antantė
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Antrasis pasaulinis karas
Ščytnas
Ščytnas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ščytnas
Šilutė
Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Šilutė
Šilutės apskritis
Šilutės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Šilutės apskritis
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Švedija
Šventapilė
Šventapilė (arba Šventapilis;,, 1945–1947 m., nuo 1947 m. Mamonovas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, 48 km į pietus nuo Kaliningrado, nuo 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apygardos centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Šventapilė
Šventapilės apskritis
Šventapilės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Šventapilės apskritis
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Šventoji Romos imperija
Įsruties apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaĮsruties apskritis – 1525–1818 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Įsruties apskritis
Įsrutis (miestas)
Įsrutis (arba Černiachovskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Įsrutis (miestas)
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Žalgirio mūšis
Žuvininkai (Karaliaučius)
Žuvininkai, Skanavikas arba Primorskas (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė dab.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Žuvininkai (Karaliaučius)
Žuvininkų apskritis
Krantas apie 1900 m. Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m. Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Žuvininkų apskritis
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Žygimantas Senasis
Balandžio 1
Balandžio 1 yra 91-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 92-oji).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Balandžio 1
Balandžio 10
Balandžio 10 yra 100-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 101-a).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Balandžio 10
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Balstogė
Bartų Romuva
Bartų Romuva (Frydlandas, arba Pravdinskas) – miestas Rusijoje, 45 km į pietryčius nuo Karaliaučiaus, abipus Alnos upės, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Pravdinsko rajono ir Pravdinsko miesto gyvenvietės centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Bartų Romuva
Berlynas
Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Berlynas
Birželio 11
Birželio 11 yra 162-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 163-a).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Birželio 11
Brandenburgas
Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Brandenburgas
Branevas
Branevas – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija), 5 km nuo Aistmarių, maždaug pusiaukelėje tarp Karaliaučiaus ir Gdansko.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Branevas
Braunsbergo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Braunsbergo apskritis – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Braunsbergo apskritis
Darkiemio apskritis
Darkiemio rotušė Darkiemio apskritis nuo 1938 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Darkiemio apskritis
Darkiemis
Darkiemis arba Oziorskas (nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp) – miestas Rusijoje, Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Darkiemis
Elbingas
Elbingas – miestas-apskritis šiaurės Lenkijoje, prie Elbingo upės, kuri už 10 km į šiaurę įteka į Vyslą.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Elbingas
Frydlando apskritis
Frydlando apskritis (nuo 1927 m. Barštyno apskritis, Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Frydlando apskritis
Frydrichas I (Prūsija)
Frydricho I monograma Frydrichas III (1657 m. liepos 11 d. Karaliaučiuje – 1713 m. vasario 25 d. Berlyne), nuo 1688 m. gegužės 9 d. iki mirties kaip Frydrichas VI buvo Niurnbergo burggrafas, kaip Frydrichas III – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje, 1701 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Frydrichas I (Prūsija)
Frydrichas Vilhelmas
Frydrichas Vilhelmas (1620 vasario 16 d. Berlyne – 1688 m. gegužės 9 d. Potsdame) – nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Frydrichas Vilhelmas
Gastos
Senasis Gastų herbas Gastos 1944 m. rugsėjo mėn. Aerofotonuotrauka Gastos arba Slavskas (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, 120 km nuo Karaliaučiaus, 14 km į pietvakarius nuo Tilžės, nuo 1963 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gastos
Gdanskas
Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Dancigu) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gdanskas
Geldapė
Geldapė (arba Galdapė, Geldupė) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, 5 km nuo sienos su Kaliningrado sritimi.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Geldapė
Geldapės apskritis
Geldapės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Geldapės apskritis
Girdava
Rusijos imperijos kariuomenės sugriauta Girdava 1921 m. Girdava, Girduva arba Železnodorožnas – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities pietinėje dalyje, pasienyje su Lenkija.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Girdava
Girdavos apskritis
Girdavos apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Girdavos apskritis
Gruodžio 3
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 338-a).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gruodžio 3
Gumbinė
Gumbinė, buvusi gamykla Z. Kosmodemjanskajos gatvė Ulonų pulko pastatas Evangelikų liuteronų bažnyčia Gumbinė (arba Gusevas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gumbinė
Gumbinės apskritis
Gumbinės apskrities administracija 1900 m. Gumbinės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gumbinės apskritis
Gumbinės apygarda
Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Gumbinės apygarda
Heilsbergo apskritis
Heilsbergo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Heilsbergo apskritis
Hohencolernai
Hohencolernų šeimos herbas Hohencorelnų pilis Hešingene Hohencolernai – iš Švabijos kilusi 1415–1701 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Hohencolernai
Johanisburgo apskritis
Johanisburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Johanisburgo apskritis
Josifas Stalinas
Josifas Stalinas (nuo – „plienas“; 1879 m. gruodžio 21 d. Goryje, Gruzijoje – 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje, Kuncevo viloje; tikroji pavardė Džiugašvilis) – Tarybų Sąjungos politinis veikėjas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Josifas Stalinas
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Kaliningrado sritis
Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Karaliaučius
Kentšynas
Kentšynas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Kentšynas
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Klaipėda
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Klaipėdos apskritis
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Krokuva
Kulmas
Vandens bokštas Kulmas – miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, 40 km.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Kulmas
Kulmo žemė
Kulmo žemė (prūs. Kulms) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Kulmo žemė
Labguva
Labguva arba Poleskas (nuo 1300 m. Labiow, nuo 1420 m. Labiau, Labiaw, 1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 4 km į pietus nuo Kuršių marių, Deimenos (Deimės) kairiajame krante, istorinių Sembos ir Skalvos paribyje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Labguva
Labguvos apskritis
Labguvos apskritis (1818–1945 m. Kreis Labiau, Landkreis Labiau) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Labguvos apskritis
Lankos apskritis
Lankos apskritis (nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lankos apskritis
Lapkričio 9
Lapkričio 9 yra 313-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 314-a).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lapkričio 9
Lėciaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Lėciaus tvirtovė Lėciaus apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lėciaus apskritis
Lėcius
Lėciaus gimnazija 1911 m. Bojeno tvirtovė prie Lėciaus Lėcius, nuo 1946 m. Gižickas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija) prie Negotyno ežero.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lėcius
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lenkai
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lenkų kalba
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lenkija
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuva
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuviai
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuvių kalba
Lietuvos departamentas
Lietuvos departamentas – 1736–1818 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuvos departamentas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos TSR
Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lietuvos TSR
Lomža
Lòmža – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Narevo ir Lomžičkos upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo Balstogės ir 150 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lomža
Lukas (Lenkija)
Lukas (iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Lukas (Lenkija)
Luko apskritis
Luko apskritis – vietinės savivaldos teritorinis administracinis vienetas Varmijos-Mozūrų vaivadijoje, šiaurinėje Lenkijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Luko apskritis
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Mažoji Lietuva
Malborkas
Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Malborkas
Martin Luther
Martynas Liuteris (tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Martin Luther
Morongas
Morongas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), 44 km į pietryčius nuo Olštyno.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Morongas
Morungo apskritis
Morungo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Morungo apskritis
Mrongovas
Mrongovas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Mrongovas
Nadruva
Prūsų žemės XIII amžiuje Įsruties pilyje) Nadruva (prūs. Nadrāuwa) (vokiečių istoriniuose šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen, Nadrauen) – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės (Augstės), Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėnų, Gumbinės, Darkiemio, Galdapės ir Įsruties apskritys bei Labguvos apskrities rytinė dalis.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Nadruva
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Naujoji Rytų Prūsija
Neidenburgo apskritis
Neidenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Neidenburgo apskritis
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Nemunas
Nidzica
Nidzica – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), tarp Olštyno ir Mlavos.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Nidzica
Olštynas
Olštynas (seniau Holstin) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, prie Alnos upės, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Olštynas
Olyvos taika
Olyvos taikos tekstas Kambarys Olyvos vienuolyne, kuriame buvo pasirašyta sutartis Olyvos taika (taip pat: Olyvos sutartis) – taikos sutartis, sudaryta 1660 m. gegužės 3 d. tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I, Brandenburgo kurfiursto ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo, Švedijos karaliaus Karolio XI ir Abiejų Tautų respublikos karaliaus Jono Kazimiero Vazos Olyvoje, netoli Gdansko Lenkijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Olyvos taika
Ortelsburgo apskritis
Ortelsburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ortelsburgo apskritis
Osterodės apskritis
Osterodės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Osterodės apskritis
Ostruda
Ostruda – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), netoli Kaliningrado srities.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ostruda
Paslenkas
Paslenkas (– „Prūsų Olandija“) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), Elbingo apylinkėse; valsčiaus centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Paslenkas
Pišas
Pišas (prūs. Pīsis) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Pišas
Pilkalnio apskritis
Pilkalnio apskritis prieš Antrąjį pasaulinį karąPilkalnio apskritis (nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Pilkalnio apskritis
Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)
Pilkalnis (nuo 1938 m. birželio 6 d. Schloßberg; 1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Dobrovolskas) – miestelis Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Pirmasis pasaulinis karas
Plockas
Plòckas – miestas vidurio Lenkijoje, prie Vyslos upės.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Plockas
Potsdamo konferencija
Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas. Potsdamo konferencija – 1945 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Potsdamo konferencija
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsai
Prūsų Olandijos apskritis
Prūsų Olandijos apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsų Olandijos apskritis
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsija
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsijos karalystė
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos provincija
Prūsijos provincija – istorinis Prūsijos ir Vokietijos imperijų teritorinis vienetas, gyvavęs 1824–1878 m. Centras – Karaliaučius.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Prūsijos provincija
Ragainė
Ragainė (arba Nemanas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ragainė
Ragainės apskritis
Ragainės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ragainės apskritis
Rastenburgo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRastenburgo apskrities ladrato įstaiga Rastenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rastenburgo apskritis
Rešliaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRešliaus rotušė Rešliaus apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rešliaus apskritis
Rešlius
Rešlius – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rešlius
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rusija
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rytų Prūsija
Rytų Prūsijos departamentas
Rytų Prūsijos departamentas – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Rytų Prūsijos departamentas
Sausio 18
Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Sausio 18
Sausio 31
Sausio 31 yra 31-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Sausio 31
Skalva
Skalva (prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Skalva
Spalio 19
Spalio 19 yra 292-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 293-a).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Spalio 19
Stalupėnai
Stalupėnai (nuo 1938 m. birželio 2 d. Ebenrode; nuo 1946 m. Nesterovas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietryčių dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, 140 km nuo Kaliningrado.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Stalupėnai
Stalupėnų apskritis
Stalupėnų apskritis (nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis, Landkreis Ebenrode) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Stalupėnų apskritis
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Tarybų Sąjunga
Tautų Sąjunga
Tautų Sąjunga (liet. vadinta ir Tautų Lyga) – tarpvyriausybinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje su būstine Ženevoje (Šveicarija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Tautų Sąjunga
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Tilžė
Tilžės apskritis
Tilžės apskritis – 1736–1818 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Tilžės apskritis
Tilžės taika
Adolfas Roenas (1799-1864) Tilžės taikahttp://www.culture.gouv.fr/public/mistral/joconde_fr?ACTION.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Tilžės taika
Užnemunė
Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m. Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Užnemunė
Ungura
Ungura, dab.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ungura
Unguros apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Unguros apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Unguros apskritis
Vakarų Prūsijos provincija
Vakarų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir gyvavusi iki 1919 m. Provincijos sostinė – Dancigas.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vakarų Prūsijos provincija
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Varmė
Varmės Lidzbarkas
Varmės Lidzbarkas (prūs. Lēcbargs) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Varmės Lidzbarkas
Varmijos Mozūrų vaivadija
Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Varmijos Mozūrų vaivadija
Vasario 15
Vasario 15 yra 46-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vasario 15
Vėluva
Vėluva (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vėluva
Vėluvos apskritis
Vėluvos apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vėluvos apskritis
Versalio sutartis
Versalio taikos sutartis – taikos sutartis, pasirašyta 1919 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Versalio sutartis
Versalio taika
Versalio taika gali reikšti vienąiš tarptautinių sutarčių, pasirašytų Versalio mieste Prancūzijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Versalio taika
Vienos kongresas
Vienos kongresąvaizduojantis paveikslas. Vienos kongresas – 1814–1815 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vienos kongresas
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vokiečiai
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vokiečių kalba
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vokiečių ordinas
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vokietija
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Vysla
Ylava (Kaliningrado sritis)
Ylava arba Bagrationovskas (sen. prūsų Ylawa, Ylowa) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ylava (Kaliningrado sritis)
Ylavos apskritis
Ylavos apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Ylavos apskritis
Zensburgo apskritis
Zensburgo apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir Zensburgo apskritis
1225 m.
1225 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1225 m.
1226 m.
1226 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1226 m.
1231 m.
1231 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1231 m.
1242 m.
1242 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1242 m.
1249 m.
1249 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1249 m.
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1260 m.
1274 m.
1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1274 m.
1309 m.
1309 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1309 m.
1454 m.
1454 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1454 m.
1466 m.
1466 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1466 m.
1520 m.
1520 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1520 m.
1521 m.
1521 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1521 m.
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1525 m.
1568 m.
1568 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1568 m.
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1618 m.
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1655 m.
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1660 m.
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1701 m.
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1772 m.
1773 m.
1773 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1773 m.
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1793 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1795 m.
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1807 m.
1808 m.
1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1808 m.
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1815 m.
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1824 m.
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1829 m.
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1878 m.
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1905 m.
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1919 m.
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1920 m.
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1921 m.
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1922 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1939 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1944 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1945 m.
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rytų Prūsija ir 1946 m.
Taip pat žinomas kaip Rytprūsiai, Rytų Prūsijos provincija.