Turinys
24 santykiai: Akrecija, Anglies monoksidas, Šviesa, Žemės atmosfera, Džinso nestabilumas, Dvinarė žvaigždė, Globulė (astronomija), Herbigo ir Haro objektas, Infraraudonieji spinduliai, Molekulė, Molekulinis debesis, Pagrindinė seka, Paukščių Takas, Planema, Planeta, Plazma, Prožvaigždė, Rudoji nykštukė, Saulė, Supernova, Tarpžvaigždinė medžiaga, Teleskopas, Temperatūra, Vandenilis.
- Žvaigždžių fizika
Akrecija
Akrecija – kosminio kūno, pvz., žvaigždės masės didėjimas dėl medžiagos ir gravitacijos jėgų veikiamo medžiagos kritimo iš kitos labai artimos žvaigždės (glaudžios dvinarės), iš aplink esančio ūko arba iš aplinkžvaigždinio akrecijos disko.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Akrecija
Anglies monoksidas
Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orąir labai toksiškos dujos.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Anglies monoksidas
Šviesa
Šviesa ciko lapus Šviesa − regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm elektromagnetinių bangų spektro dalis; elektromagnetinių bangų spektras nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Šviesa
Žemės atmosfera
Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Žemės atmosfera
Džinso nestabilumas
Džinso nestabilumas – tarpžvaigždinių (aplinkžvaigždinių) debesų kolapso (susitraukimo) ir žvaigždėdaros priežastis.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Džinso nestabilumas
Dvinarė žvaigždė
baricentrąDvinarė žvaigždė – žvaigždžių sistema, kurios nares sieja gravitacinės jėgos, jos sukasi viena apie kitą.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Dvinarė žvaigždė
Globulė (astronomija)
Hablo teleskopu Globulė arba Boko globulė – tamsus dujų-dulkių debesis, kuriame kartais gali vykti žvaigždėdara.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Globulė (astronomija)
Herbigo ir Haro objektas
HH – 32 yra vienas ryškiausių tokių objektų (žalsvas, viršuje ir apačioje jį kuriančios žvaigždės). Viršutinis srautas atsitrenkia į tarpžvaigždinę medžiagąir dėl susidūrimo metu išsiskiriančios energijos švyti baltai Herbigo ir Haro objektas (arba stellar jet) – švytinčios dėmelės ten, kur dujų ar dulkių srautas – čiurkšlė, ištekanti iš besiformuojančios naujos žvaigždės, susiduria su tarpžvaigždine medžiaga (iš esmės tai emisiniai ūkai, sužadinti smūginių bangų).
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Herbigo ir Haro objektas
Infraraudonieji spinduliai
Šuns nuotrauka infraraudonajame diapazone Infraraudonieji spinduliai (sutr. IR) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Infraraudonieji spinduliai
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Molekulė
Molekulinis debesis
Nuo molekulinio debesies atplėštas Kilio ūkas. Šalia matomos naujai susiformavusios žvaigždės, paraudusios dėl tarpžvaigždinių dulkių poveikio. Nuotrauka padaryta 1999 metais Hablo kosminis teleskopas. Ji apima maždaug dviejų šviesmečių sritį. Molekulinis debesis – tarpžvaigždinių debesų tipas.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Molekulinis debesis
Pagrindinė seka
Pagrindinė seka– HR diagramos vieta, kurioje išsidėsto žvaigždės, centre „deginančios“ vandenilį, kuris virsta heliu(t. y. vyksta termobranduolinė reakcija).
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Pagrindinė seka
Paukščių Takas
Paukščių Takas arba Paukščių Tako Galaktika – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Paukščių Takas
Planema
Planema – stambios planetos dydžio kūnas, susiformavęs ne kaip planeta (iš protoplanetinio disko), o kaip žvaigždė.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Planema
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Planeta
Plazma
Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Plazma
Prožvaigždė
RCW 38 žvaigždžių spiečiaus dalis aplink jaunąmasyviąžvaigždę IRS2, kuri iš tiesų yra dvinarė žvaigždė, kurios abi komponentės vienodai masyvios. Nuotrauka daryta su VLT (Very Large Telescope) NACO adaptyvine optika. Šiame regione taip pat daug prožvaigždžių. Prožvaigždė – masyvus dujų debesis, esantis gravitacinio traukimosi būsenoje, skendintis tankiame dujų ir dulkių apvalkale, pradinė žvaigždės formavimosi stadija.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Prožvaigždė
Rudoji nykštukė
Hablo kosminio teleskopo. Nykštukė sukasi apie kitą, daug stambesnę žvaigždę (kairėje) Rudosios nykštukės – dydžiu tarpinę tarp žvaigždžių ir planetų padėtį užimantys kosminiai objektai, pernelyg maži, kad juose galėtų vykti branduolinės (vandenilio virsmo heliu) reakcijos.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Rudoji nykštukė
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Saulė
Supernova
Keplerio supernova SN1604 Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Supernova
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga – labai retos dujos, susimaišiusios su mažytėmis dulkelėmis, kosminiais spinduliais ir pasklidusios tarp žvaigždžių galaktinėje erdvėje.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Tarpžvaigždinė medžiaga
Teleskopas
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Teleskopas
Temperatūra
right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Temperatūra
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Peržiūrėti Žvaigždėdara ir Vandenilis
Taip pat žiūrėkite
Žvaigždžių fizika
- Efektinė temperatūra
- Fotosfera
- Saulės šviesis
- Saulės sistemos susidarymas ir evoliucija
- Savasis judėjimas
- Spektrinė klasifikacija
- UBV fotometrinė sistema
- Žvaigždinis vėjas
- Žvaigždė
- Žvaigždėdara
- Žvaigždžių evoliucija