Greičiau nei naršyklėje!
27 santykiai: Alfa skilimas, Anemija, Atominė masė, Atominės masės vienetas, Atomo branduolys, Šviesos greitis, Bozonas, Elektros krūvis, Elementarioji dalelė, Elementarusis krūvis, Ernest Rutherford, Helionas, Helis, Jonizacija, Kilogramas, Ląstelė, Neutronas, Plutonis, Polonis, Protonas, Radioaktyvumas, Radis, Rimties energija, Sukinys, Uranas (elementas), Vėžys (liga), 1899 m..
Alfa skilimas
Alfa skilimas Alfa skilimas (arba alfa irimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu atomo branduolys išspinduliuoja alfa dalelę (identiškąhelio branduoliui, susidedančiąiš dviejų protonų ir dviejų neutronų).
Nauja!!: Alfa dalelė ir Alfa skilimas · Žiūrėti daugiau »
Anemija
Mažakraujystė arba anemija – hemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Anemija · Žiūrėti daugiau »
Atominė masė
Atominė masė, atominis svoris (M) – santykinis dydis, rodantis, kiek kartų cheminio elemento atomo masė didesnė už standartinį atominės masės vienetą(amv), kuris yra lygus 1/12 anglies izotopo 12C masės.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Atominė masė · Žiūrėti daugiau »
Atominės masės vienetas
Atominės masės vienetas (trumpai a.m.v.,, sutrumpinta amu arba biochemijoje Dalton sutr. Da,, trumpai pagal arba tik u) – mažas masės matavimo vienetas, vartojamas atomų ar molekulių fizikoje ir chemijoje.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Atominės masės vienetas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Šviesos greitis
Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumąnuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Šviesos greitis · Žiūrėti daugiau »
Bozonas
Satijenas Bozė Bozonas – dalelė, turinti sveikąarba nulinį sukinį.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Bozonas · Žiūrėti daugiau »
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Elektros krūvis · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Elementarusis krūvis
Elementarusis krūvis (žymimas e) – elektros krūvis, nešamas vieno protono.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Elementarusis krūvis · Žiūrėti daugiau »
Ernest Rutherford
Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Ernest Rutherford · Žiūrėti daugiau »
Helionas
Helionas – pilnai jonizuoto ³He helio izotopas.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Helionas · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Jonizacija
Jonizacija – fizinis procesas, kurio metu atomas arba molekulė paverčiama jonu, keičiant santykį tarp protonų ir elektronų skaičių.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Jonizacija · Žiūrėti daugiau »
Kilogramas
Kilogramas – masės vienetas; vienas iš septynių pagrindinių Tarptautinės matavimo vienetų sistemos SI (pr. Le système international d’unités) vienetų.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Kilogramas · Žiūrėti daugiau »
Ląstelė
Eukariotų ląstelės pjūvis Ląstelė (– „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Ląstelė · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Plutonis
Plutonis – cheminis periodinės elementų lentelės radioaktyvus elementas, žymimas Pu, eilės numeris 94.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Plutonis · Žiūrėti daugiau »
Polonis
Polonis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Po, eilės numeris 84.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Polonis · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Alfa dalelė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Radioaktyvumas
250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »
Radis
Radis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ra, eilės numeris 88.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Radis · Žiūrėti daugiau »
Rimties energija
Rimties energija E_0 – elementariosios dalelės energija, kuomet dalelė nejuda nagrinėjamoje atskaitos sistemoje.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Rimties energija · Žiūrėti daugiau »
Sukinys
magnetinio lauko linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu. Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Sukinys · Žiūrėti daugiau »
Uranas (elementas)
Uranas – cheminis periodinės lentelės elementas, žymimas simboliu U ir turintis atominį skaičių 92.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Uranas (elementas) · Žiūrėti daugiau »
Vėžys (liga)
Vėžinės ligos (moksl. neoplazma, neoplazija) – didelė ligų grupė, kurioms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis išstumiant ir naikinant aplinkinius audinius ir plitimas per kraująar limfąį kitas organizmo vietas suformuojant metastazes). Vėžinei ląstelei būdingos jąnuo sveikos ląstelės skiriančios vėžinės savybės. Vėžio priežastis yra dėl paveldimų ir išorės veiksnių susikaupę genetinės medžiagos (DNR) pakitimai, arba/ir epimutacijos – išorinės chromatino modifikacijos. Dėl jų sutrinka ląstelės dauginimosi reguliavimas ir ji tampa piktybine. Vėžys gali pažeisti bet kurį organąir audinį, kiekvienas piktybinis auglys yra skirtingas, būdingas skirtingas augimo greitis, polinkis plisti. Šie skirtumai yra svarbiausia kliūtis ieškant efektyvaus gydymo. Vėžio simptomai priklauso nuo jo rūšies ir išplitimo, organų ir audinių pažeidimo laipsnio. Vėžį, jo tyrimus, gydymąir profilaktikąnagrinėjanti medicinos sritis yra onkologija.
Nauja!!: Alfa dalelė ir Vėžys (liga) · Žiūrėti daugiau »
1899 m.
1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Alfa dalelė ir 1899 m. · Žiūrėti daugiau »
