Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Furjė analizė

Indeksas Furjė analizė

Furjė analizė yra matematikos metodas, kuris atsirado iš Furjė eilučių nagrinėjimo.

Turinys

  1. 17 santykiai: Akustika, Fizika, Furjė eilutė, Furjė transformacija, Geometrija, Joseph Fourier, Kombinatorika, Kriptografija, Matematika, Okeanografija, Optika, Sinusoidė, Skaičių teorija, Statistika, Sudėtis, Tikimybių teorija, Trigonometrinės funkcijos.

  2. Akustika

Akustika

Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimądujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsąir infragarsą.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Akustika

Fizika

Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Peržiūrėti Furjė analizė ir Fizika

Furjė eilutė

Furjė eilutės konvergavimas Matematikoje Furjė eilutė – periodinis funkcijos vaizdavimas kaip tokio pavidalo periodinių funkcijų suma; kurios yra ei x harmonikos.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Furjė eilutė

Furjė transformacija

Furjė transformacija – tam tikras tiesinis operatorius, transformuojantis funkcijas į dažnių dedamąsias, tai yra dažnių spektras.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Furjė transformacija

Geometrija

Cyclopedia, 1728 m.) Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Geometrija

Joseph Fourier

Jean Baptiste Joseph Fourier (Žanas Baptistas Furjė; 1768 m. kovo 21 d. – 1830 m. gegužės 16 d.) – prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Joseph Fourier

Kombinatorika

Kombinatorika – matematikos šaka, nagrinėjanti diskrečių struktūrų (pvz., aibių, grafų, kėlinių, natūraliųjų skaičių poaibių) skaičiavimąbei savybes.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Kombinatorika

Kriptografija

Kriptografija (iš 'paslėptas' + 'rašyti') – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimo ir iššifravimo metodus.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Kriptografija

Matematika

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Matematika

Okeanografija

1911 m. datuojama vandenynų srovių cirkuliavimąvaizduojanti iliustracija. Okeanografija (iš  – 'aplink Žemę tekanti upė' + γράφω – 'rašau') arba okeanologija (gr. ὠκεανός + λόγος – 'žodis, sąvoka, mokslas') – žemės mokslų, tiriančių jūrų ir vandenynų fizikinius, cheminius, biologinius ir geologinius procesus, kompleksas.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Okeanografija

Optika

Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveikąsu materija.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Optika

Sinusoidė

Funkcijų ''y''(''x'').

Peržiūrėti Furjė analizė ir Sinusoidė

Skaičių teorija

Skaičių teorija – matematikos šaka, tirianti sveikųjų skaičių savybes.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Skaičių teorija

Statistika

Žodis statistika reiškia.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Statistika

Sudėtis

Sudėtis: 3+2.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Sudėtis

Tikimybių teorija

Tikimybių teorija – matematikos šaka, tirianti atsitiktinių įvykių tikimybes.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Tikimybių teorija

Trigonometrinės funkcijos

Trigonometrinių funkcijų grafikai: sinusas, kosinusas, tangentas, kotangentas, sekantas, kosekantas Trigonometrinė funkcija – realaus arba kompleksinio kintamojo elementarioji funkcija: sinusas, kosinusas, tangentas, kotangentas, sekantas, kosekantas.

Peržiūrėti Furjė analizė ir Trigonometrinės funkcijos

Taip pat žiūrėkite

Akustika