Greičiau nei naršyklėje!
26 santykiai: Akademinė Lietuvos istorija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lapkričio 23, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorijos institutas, Rusija, Vilniaus universitetas, Vilnius, Vokietija, Vytauto Didžiojo universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Zigmantas Kiaupa, 1947 m., 1969 m., 1972 m., 1981 m., 1984 m., 1988 m., 1989 m., 1992 m., 1999 m., 2005 m..
Akademinė Lietuvos istorija
Akademinė Lietuvos istorija – trylikos knygų tomų rinkinys skirtas Lietuvos istorijai.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Akademinė Lietuvos istorija · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 23
Lapkričio 23 yra 327-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 328-a).
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lapkričio 23 · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos institutas – pagrindinė Lietuvos mokslo įstaiga, užsiimanti Lietuvos archeologija, etnologija (socialine antropologija), heraldika, sfragistika, numizmatika, paleografija, genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Lietuvos istorijos institutas · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Vytauto Didžiojo universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
miniatiūra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) – Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija · Žiūrėti daugiau »
Zigmantas Kiaupa
Zigmuntas (Zigmantas) Kiaupa (g. 1942 m. sausio 29 d. (tikroji gimimo data 1941 m. gruodžio 29 d.) Pakiaunyse, Saldutiškio valsčius) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir Zigmantas Kiaupa · Žiūrėti daugiau »
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »
1969 m.
1969 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1969 m. · Žiūrėti daugiau »
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1972 m. · Žiūrėti daugiau »
1981 m.
1981 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1981 m. · Žiūrėti daugiau »
1984 m.
1984 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1984 m. · Žiūrėti daugiau »
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1988 m. · Žiūrėti daugiau »
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jūratė Kiaupienė ir 2005 m. · Žiūrėti daugiau »
