Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Mikalojus Kristupas Sapiega

Indeksas Mikalojus Kristupas Sapiega

Mikalojus Kristupas Sapiega (1613–1639 m. birželio 2 d., Vilnius) – LDK valstybinis veikėjas, Vilkijos seniūnas, Lietuvos lauko raštininkas (1639).

18 santykiai: Aleksandras Korvinas Gosievskis, Birželio 2, Jonas Anzelmas Vilčekas, Kristupas Steponas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Sapiegos, Smolensko vaivada, Trakų kaštelionas, Vilnius, 1590 m., 1613 m., 1627 m., 1634 m., 1638 m., 1639 m., 1643 m., 1652 m., 1660 m..

Aleksandras Korvinas Gosievskis

Aleksandras Korvinas Gosievskis (balt. Аляксандр Корвін-Гасеўскі. ? – m. 1639 m. balandžio mėn.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diplomatas, karinis veikėjas.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Aleksandras Korvinas Gosievskis · Žiūrėti daugiau »

Birželio 2

Birželio 2 yra 153-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 154-a).

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Birželio 2 · Žiūrėti daugiau »

Jonas Anzelmas Vilčekas

Jonas Anzelmas Vilčekas (? – 1649 m.) – LDK valstybinis veikėjas.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Jonas Anzelmas Vilčekas · Žiūrėti daugiau »

Kristupas Steponas Sapiega

Kristupas Steponas Sapiega (1590–1627 m. balandžio 9 d.), Dubrovlianai) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (1621–1627 m.), Vilkijos, Lydos (nuo 1614 metų) ir Mstislavlio (nuo 1621 metų) seniūnas.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Kristupas Steponas Sapiega · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Sapiegos

Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »

Smolensko vaivada

Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Trakų kaštelionas

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

1590 m.

1590 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1590 m. · Žiūrėti daugiau »

1613 m.

1613 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1613 m. · Žiūrėti daugiau »

1627 m.

1627 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1627 m. · Žiūrėti daugiau »

1634 m.

1634 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1634 m. · Žiūrėti daugiau »

1638 m.

1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »

1639 m.

1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »

1643 m.

1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »

1652 m.

1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1652 m. · Žiūrėti daugiau »

1660 m.

1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Mikalojus Kristupas Sapiega ir 1660 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »