Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba turi 135 dalykų dažni (Unijapedija): Adesyvas, Akūtas, Aleksas Stanislovas Girdenis, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Anglų kalba, Antoine Meillet, Asmuo (gramatika), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Čekija, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendratis, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, ..., Dvigarsis, Dviskaita, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Etimologija, Europa, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Haplologija, Hipotezė, Iliatyvas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jan Michał Rozwadowski, Jonas Bretkūnas, Jonas Kazlauskas (1930), Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jusyvas, Kamienas (kalbotyra), Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Latvių kalba, Latvija, Leksema, Leksika, Lenkija, Leskyno dėsnis, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Niemineno dėsnis, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Pažyminys, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rytų aukštaičių patarmė, Sanskritas, Semantika, Senovės graikų kalba, Siekinys, Simas Karaliūnas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Tarinys, Tarmė, Vandenvardis, Vardažodis, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, VII amžius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vytautas Ambrazas, Vytautas Mažiulis, William Riegel Schmalstieg, XI amžius, XII amžius, XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius. Išplėsti indeksą (105 daugiau) »
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Adesyvas ir Baltų prokalbė · Adesyvas ir Lietuvių kalba ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Baltų prokalbė · Akūtas ir Lietuvių kalba ·
Aleksas Stanislovas Girdenis
Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Aleksas Stanislovas Girdenis ir Baltų prokalbė · Aleksas Stanislovas Girdenis ir Lietuvių kalba ·
Algirdas Sabaliauskas (1929)
Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.
Algirdas Sabaliauskas (1929) ir Baltų prokalbė · Algirdas Sabaliauskas (1929) ir Lietuvių kalba ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Baltų prokalbė · Aliatyvas ir Lietuvių kalba ·
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Alofonas ir Baltų prokalbė · Alofonas ir Lietuvių kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Baltų prokalbė · Anglų kalba ir Lietuvių kalba ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų prokalbė · Antoine Meillet ir Lietuvių kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Baltų prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Lietuvių kalba ·
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
August Leskien ir Baltų prokalbė · August Leskien ir Lietuvių kalba ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų prokalbė · August Schleicher ir Lietuvių kalba ·
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Aukštaičių tarmė ir Baltų prokalbė · Aukštaičių tarmė ir Lietuvių kalba ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Baltų prokalbė · Šaknis (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Šauksmininkas ir Baltų prokalbė · Šauksmininkas ir Lietuvių kalba ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Lietuvių kalba ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Lietuvių kalba ir Įvardis ·
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Čekija · Lietuvių kalba ir Čekija ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Lietuvių kalba ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Baltų prokalbė · Baltai ir Lietuvių kalba ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų prokalbė · Baltarusių kalba ir Lietuvių kalba ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Baltų prokalbė · Baltarusija ir Lietuvių kalba ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų prokalbė ir Būdvardis · Būdvardis ir Lietuvių kalba ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Baltų prokalbė ir Bendratis · Bendratis ir Lietuvių kalba ·
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Christian Schweigaard Stang ir Lietuvių kalba ·
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Cirkumfleksas ir Lietuvių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Daiktavardis ir Lietuvių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Lietuvių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Lietuvių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Lietuvių kalba ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Baltų prokalbė ir Dviskaita · Dviskaita ir Lietuvių kalba ·
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Baltų prokalbė ir Endzelyno dėsnis · Endzelyno dėsnis ir Lietuvių kalba ·
Ernst Fraenkel
Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.
Baltų prokalbė ir Ernst Fraenkel · Ernst Fraenkel ir Lietuvių kalba ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Baltų prokalbė ir Etimologija · Etimologija ir Lietuvių kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Baltų prokalbė ir Europa · Europa ir Lietuvių kalba ·
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Ferdinand de Saussure ir Lietuvių kalba ·
Filipas Fortunatovas
Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.
Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Filipas Fortunatovas ir Lietuvių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Fleksinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų prokalbė ir Fonetika · Fonetika ir Lietuvių kalba ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Baltų prokalbė ir Fonologija · Fonologija ir Lietuvių kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų prokalbė ir Galininkas · Galininkas ir Lietuvių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Lietuvių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas · Gramatinis laikas ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba ·
Haplologija
Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Baltų prokalbė ir Haplologija · Haplologija ir Lietuvių kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų prokalbė ir Hipotezė · Hipotezė ir Lietuvių kalba ·
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Baltų prokalbė ir Iliatyvas · Iliatyvas ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Jan Michał Rozwadowski
Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.
Baltų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski · Jan Michał Rozwadowski ir Lietuvių kalba ·
Jonas Bretkūnas
Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
Baltų prokalbė ir Jonas Bretkūnas · Jonas Bretkūnas ir Lietuvių kalba ·
Jonas Kazlauskas (1930)
Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų prokalbė ir Jonas Kazlauskas (1930) · Jonas Kazlauskas (1930) ir Lietuvių kalba ·
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Baltų prokalbė ir Jungtinė Karalystė · Jungtinė Karalystė ir Lietuvių kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių kalba ·
Jusyvas
Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.
Baltų prokalbė ir Jusyvas · Jusyvas ir Lietuvių kalba ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Kamienas (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga · Kazimieras Būga ir Lietuvių kalba ·
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius · Kazimieras Jaunius ir Lietuvių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Lietuvių kalba ·
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Kirčiuotė ir Lietuvių kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų prokalbė ir Kirtis · Kirtis ir Lietuvių kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Lietuvių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Baltų prokalbė ir Latvija · Latvija ir Lietuvių kalba ·
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Baltų prokalbė ir Leksema · Leksema ir Lietuvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų prokalbė ir Leksika · Leksika ir Lietuvių kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Lenkija · Lenkija ir Lietuvių kalba ·
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.
Baltų prokalbė ir Leskyno dėsnis · Leskyno dėsnis ir Lietuvių kalba ·
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Lietuvių kalba ir Lietuvių raštų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų prokalbė ir Linksnis · Lietuvių kalba ir Linksnis ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Lietuvių kalba ir Lotynų kalba ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Lietuvių kalba ir Lyginamoji kalbotyra ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų prokalbė ir Naudininkas · Lietuvių kalba ir Naudininkas ·
Niemineno dėsnis
Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.
Baltų prokalbė ir Niemineno dėsnis · Lietuvių kalba ir Niemineno dėsnis ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų prokalbė ir Nuosaka · Lietuvių kalba ir Nuosaka ·
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Lietuvių kalba ir Olegas Trubačiovas ·
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Baltų prokalbė ir Optatyvas · Lietuvių kalba ir Optatyvas ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Baltų prokalbė ir Pažyminys · Lietuvių kalba ir Pažyminys ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Lietuvių kalba ir Palatalizacija ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Baltų prokalbė ir Papildinys · Lietuvių kalba ir Papildinys ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų prokalbė ir Perfektas · Lietuvių kalba ir Perfektas ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini · Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Lietuvių kalba ir Pliuskvamperfektas ·
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Baltų prokalbė ir Polinksnis · Lietuvių kalba ir Polinksnis ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Lietuvių kalba ir Prūsų kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Lietuvių kalba ir Priešdėlis ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų prokalbė ir Priebalsis · Lietuvių kalba ir Priebalsis ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Baltų prokalbė ir Priegaidė · Lietuvių kalba ir Priegaidė ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Lietuvių kalba ir Prielinksnis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų prokalbė ir Priesaga · Lietuvių kalba ir Priesaga ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Lietuvių kalba ir Prieveiksmis ·
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Baltų prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Lietuvių kalba ir Rūšis (gramatinė) ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) ·
Reikiamybės dalyvis
Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).
Baltų prokalbė ir Reikiamybės dalyvis · Lietuvių kalba ir Reikiamybės dalyvis ·
Rytų aukštaičių patarmė
Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.
Baltų prokalbė ir Rytų aukštaičių patarmė · Lietuvių kalba ir Rytų aukštaičių patarmė ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Baltų prokalbė ir Sanskritas · Lietuvių kalba ir Sanskritas ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Baltų prokalbė ir Semantika · Lietuvių kalba ir Semantika ·
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Lietuvių kalba ir Senovės graikų kalba ·
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Baltų prokalbė ir Siekinys · Lietuvių kalba ir Siekinys ·
Simas Karaliūnas
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas · Lietuvių kalba ir Simas Karaliūnas ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Baltų prokalbė ir Sintaksė · Lietuvių kalba ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Lietuvių kalba ir Skaitvardis ·
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Baltų prokalbė ir Skiemuo · Lietuvių kalba ir Skiemuo ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Lietuvių kalba ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Lietuvių kalba ir Slavų kalbos ·
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Lietuvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų prokalbė ir Tarinys · Lietuvių kalba ir Tarinys ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Baltų prokalbė ir Tarmė · Lietuvių kalba ir Tarmė ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Lietuvių kalba ir Vandenvardis ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Baltų prokalbė ir Vardažodis · Lietuvių kalba ir Vardažodis ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Baltų prokalbė ir Vardininkas · Lietuvių kalba ir Vardininkas ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Baltų prokalbė ir Veikslas · Lietuvių kalba ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Lietuvių kalba ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Baltų prokalbė ir Veiksnys · Lietuvių kalba ir Veiksnys ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Lietuvių kalba ir Viačeslavas Ivanovas ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Baltų prokalbė ir Vietininkas · Lietuvių kalba ir Vietininkas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VII amžius · Lietuvių kalba ir VII amžius ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Baltų prokalbė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Lietuvių kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
Vittore Pisani
Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.
Baltų prokalbė ir Vittore Pisani · Lietuvių kalba ir Vittore Pisani ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Lietuvių kalba ir Vladimiras Toporovas ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Vytautas Ambrazas
Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų prokalbė ir Vytautas Ambrazas · Lietuvių kalba ir Vytautas Ambrazas ·
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis · Lietuvių kalba ir Vytautas Mažiulis ·
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Lietuvių kalba ir William Riegel Schmalstieg ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XI amžius · Lietuvių kalba ir XI amžius ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XII amžius · Lietuvių kalba ir XII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XIX amžius · Lietuvių kalba ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Lietuvių kalba ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XX amžius · Lietuvių kalba ir XX amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 135, Jaccard indeksas yra 17.31% = 135 / (346 + 434).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
