Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Baltų prokalbė vs. Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos. Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis turi 30 dalykų dažni (Unijapedija): Akūtas, Šauksmininkas, Įnagininkas, Baltų kalbos, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Fonetika, Frederik Kortlandt, Galininkas, Glotalizacija, Hirto dėsnis, Jerzy Kuryłowicz, Kilmininkas, Kirčiuotė, Latvių kalba, Leskyno dėsnis, Lietuvių kalba, Maskva, Naudininkas, Prūsų kalba, Priegaidė, Rick Derksen, Skiemuo, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Vardininkas, Veiksmažodis, Vietininkas.

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Akūtas ir Baltų prokalbė · Akūtas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Šauksmininkas ir Baltų prokalbė · Šauksmininkas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Christian Schweigaard Stang

Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.

Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Christian Schweigaard Stang ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Cirkumfleksas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Ferdinand de Saussure ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Filipas Fortunatovas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Baltų prokalbė ir Fonetika · Fonetika ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Frederik Kortlandt

Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.

Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt · Frederik Kortlandt ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Baltų prokalbė ir Galininkas · Galininkas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Glotalizacija

Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).

Baltų prokalbė ir Glotalizacija · Glotalizacija ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Hirto dėsnis

Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.

Baltų prokalbė ir Hirto dėsnis · Hirto dėsnis ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Jerzy Kuryłowicz

Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.

Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Jerzy Kuryłowicz ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Kirčiuotė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Leskyno dėsnis

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.

Baltų prokalbė ir Leskyno dėsnis · Leskyno dėsnis ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

Baltų prokalbė ir Maskva · Maskva ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Baltų prokalbė ir Naudininkas · Naudininkas ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Prūsų kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Baltų prokalbė ir Priegaidė · Priegaidė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Rick Derksen

Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.

Baltų prokalbė ir Rick Derksen · Rick Derksen ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).

Baltų prokalbė ir Skiemuo · Skiemuo ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Slavų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Baltų prokalbė ir Vardininkas · Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Baltų prokalbė ir Vietininkas · Sosiūro-Fortunatovo dėsnis ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Sosiūro-Fortunatovo dėsnis turi 33. Kaip jie turi bendro 30, Jaccard indeksas yra 7.92% = 30 / (346 + 33).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »