Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė
Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė turi 104 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Akūtas, Antoine Meillet, Aoristas, August Leskien, August Schleicher, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Balsis, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendratis, Christian Schweigaard Stang, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dniepras, Dviskaita, Etimologija, Europa, Fleksinė kalba, Fonetika, Galininkas, Germanų kalbos, Graikų kalba, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, ..., Gyvulininkystė, Hipotezė, Imperfektas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Iranėnų kalbos, Italikų kalbos, Jan Michał Rozwadowski, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Kamienas (kalbotyra), Keltų kalbos, Kilmininkas, Laringalų teorija, Leksika, Lenkija, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Michailas Lomonosovas, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Odra, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Palatalizacija, Papildinys, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Redukcija (kalbotyra), Rick Derksen, Sanskritas, Satemizacija, Senovės graikų kalba, Siekinys, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Tarinys, Tarmių tęstinumas, Vakernagelio dėsnis, Vandenvardis, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, VII amžius, Viktoras Martynovas, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vysla, Wojciech Smoczyński, XII amžius, XIX amžius, XX amžius. Išplėsti indeksą (74 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Baltų prokalbė · Abliatyvas ir Slavų prokalbė ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Baltų prokalbė · Akūtas ir Slavų prokalbė ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų prokalbė · Antoine Meillet ir Slavų prokalbė ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų prokalbė · Aoristas ir Slavų prokalbė ·
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
August Leskien ir Baltų prokalbė · August Leskien ir Slavų prokalbė ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų prokalbė · August Schleicher ir Slavų prokalbė ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Baltų prokalbė · Šaknis (kalbotyra) ir Slavų prokalbė ·
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Šauksmininkas ir Baltų prokalbė · Šauksmininkas ir Slavų prokalbė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Slavų prokalbė ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Slavų prokalbė ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Slavų prokalbė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų prokalbė ir Būdvardis · Būdvardis ir Slavų prokalbė ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Baltų prokalbė ir Bendratis · Bendratis ir Slavų prokalbė ·
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Christian Schweigaard Stang ir Slavų prokalbė ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Daiktavardis ir Slavų prokalbė ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Slavų prokalbė ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Slavų prokalbė ·
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Baltų prokalbė ir Dniepras · Dniepras ir Slavų prokalbė ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Baltų prokalbė ir Dviskaita · Dviskaita ir Slavų prokalbė ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Baltų prokalbė ir Etimologija · Etimologija ir Slavų prokalbė ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Baltų prokalbė ir Europa · Europa ir Slavų prokalbė ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Fleksinė kalba ir Slavų prokalbė ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų prokalbė ir Fonetika · Fonetika ir Slavų prokalbė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų prokalbė ir Galininkas · Galininkas ir Slavų prokalbė ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Slavų prokalbė ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas · Gramatinis laikas ir Slavų prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Slavų prokalbė ·
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Baltų prokalbė ir Gyvulininkystė · Gyvulininkystė ir Slavų prokalbė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų prokalbė ir Hipotezė · Hipotezė ir Slavų prokalbė ·
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Baltų prokalbė ir Imperfektas · Imperfektas ir Slavų prokalbė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Slavų prokalbė ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Indoiranėnų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Iranėnų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Italikų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Jan Michał Rozwadowski
Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.
Baltų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski · Jan Michał Rozwadowski ir Slavų prokalbė ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns · Jānis Endzelīns ir Slavų prokalbė ·
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Jerzy Kuryłowicz ir Slavų prokalbė ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Kamienas (kalbotyra) ir Slavų prokalbė ·
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Keltų kalbos · Keltų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Slavų prokalbė ·
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Baltų prokalbė ir Laringalų teorija · Laringalų teorija ir Slavų prokalbė ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų prokalbė ir Leksika · Leksika ir Slavų prokalbė ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Lenkija · Lenkija ir Slavų prokalbė ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Slavų prokalbė ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų prokalbė ir Linksnis · Linksnis ir Slavų prokalbė ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Slavų prokalbė ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Lyginamoji kalbotyra ir Slavų prokalbė ·
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Michailas Lomonosovas ir Slavų prokalbė ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Morfologija (kalbotyra) ir Slavų prokalbė ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų prokalbė ir Naudininkas · Naudininkas ir Slavų prokalbė ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų prokalbė ir Nuosaka · Nuosaka ir Slavų prokalbė ·
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Baltų prokalbė ir Odra · Odra ir Slavų prokalbė ·
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Olegas Trubačiovas ir Slavų prokalbė ·
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Baltų prokalbė ir Optatyvas · Optatyvas ir Slavų prokalbė ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Palatalizacija ir Slavų prokalbė ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Baltų prokalbė ir Papildinys · Papildinys ir Slavų prokalbė ·
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Pederseno dėsnis ir Slavų prokalbė ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų prokalbė ir Perfektas · Perfektas ir Slavų prokalbė ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Slavų prokalbė ·
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Baltų prokalbė ir Polinksnis · Polinksnis ir Slavų prokalbė ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Prūsų kalba ir Slavų prokalbė ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Slavų prokalbė ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Baltų prokalbė ir Priegaidė · Priegaidė ir Slavų prokalbė ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Slavų prokalbė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų prokalbė ir Priesaga · Priesaga ir Slavų prokalbė ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Slavų prokalbė ·
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Baltų prokalbė ir Pripetė (upė) · Pripetė (upė) ir Slavų prokalbė ·
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Baltų prokalbė ir Prokalbė · Prokalbė ir Slavų prokalbė ·
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Baltų prokalbė ir Protėvynė · Protėvynė ir Slavų prokalbė ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Redukcija (kalbotyra) ir Slavų prokalbė ·
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Baltų prokalbė ir Rick Derksen · Rick Derksen ir Slavų prokalbė ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Baltų prokalbė ir Sanskritas · Sanskritas ir Slavų prokalbė ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Baltų prokalbė ir Satemizacija · Satemizacija ir Slavų prokalbė ·
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Senovės graikų kalba ir Slavų prokalbė ·
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Baltų prokalbė ir Siekinys · Siekinys ir Slavų prokalbė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Slavų prokalbė ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Slavų prokalbė ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Skolinys ir Slavų prokalbė ·
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Baltų prokalbė ir Slavai · Slavai ir Slavų prokalbė ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Slavų prokalbė ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų prokalbė ir Tarinys · Slavų prokalbė ir Tarinys ·
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Slavų prokalbė ir Tarmių tęstinumas ·
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Baltų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Slavų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Slavų prokalbė ir Vandenvardis ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Baltų prokalbė ir Vardininkas · Slavų prokalbė ir Vardininkas ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Baltų prokalbė ir Veikslas · Slavų prokalbė ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Slavų prokalbė ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Baltų prokalbė ir Veiksnys · Slavų prokalbė ir Veiksnys ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VI amžius · Slavų prokalbė ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Slavų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Baltų prokalbė ir Vietininkas · Slavų prokalbė ir Vietininkas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VII amžius · Slavų prokalbė ir VII amžius ·
Viktoras Martynovas
Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.
Baltų prokalbė ir Viktoras Martynovas · Slavų prokalbė ir Viktoras Martynovas ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Slavų prokalbė ir Vladimiras Toporovas ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Baltų prokalbė ir Vysla · Slavų prokalbė ir Vysla ·
Wojciech Smoczyński
Voiciechas Slavomiras Smočynskis (g. 1945 m. kovo 12 d. Glovno kaime prie Lovičiaus, Lenkijoje) – Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropeistikos mokslininkas.
Baltų prokalbė ir Wojciech Smoczyński · Slavų prokalbė ir Wojciech Smoczyński ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XII amžius · Slavų prokalbė ir XII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XIX amžius · Slavų prokalbė ir XIX amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Slavų prokalbė turi 180. Kaip jie turi bendro 104, Jaccard indeksas yra 19.77% = 104 / (346 + 180).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: