Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis
Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis turi 37 dalykų dažni (Unijapedija): Albanų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Armėnų kalba, Įvardis, Balsis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Christianus Cornelius Uhlenbeck, Dvigarsis, Fonema, Fonetika, Galūnė (kalbotyra), Germanų prokalbė, Hipotezė, Holger Pedersen, Indoarijų kalbos, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Indologija, Iranėnų kalbos, Ispanų kalba, Kalbos garsas, Kilmininkas, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Morfema, Nuristaniečių kalbos, Priešdėlis, Priebalsis, ..., Satemizacija, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Tarmė, Vietininkas, Vladislavas Ilič Svityčius. Išplėsti indeksą (7 daugiau) »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Albanų kalba ir Pederseno dėsnis ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Indoeuropiečių prokalbė · Antoine Meillet ir Pederseno dėsnis ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Indoeuropiečių prokalbė · Aoristas ir Pederseno dėsnis ·
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Armėnų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Armėnų kalba ir Pederseno dėsnis ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis · Pederseno dėsnis ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Balsis ir Pederseno dėsnis ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis ·
Christianus Cornelius Uhlenbeck
Kristianas Kornelijus Ulenbekas (1866 m. rugsėjo 18 d. Borbiurge, Nyderlanduose – 1951 m. rugpjūčio 12 d. Lugane, Šveicarijoje) – olandų kalbininkas.
Christianus Cornelius Uhlenbeck ir Indoeuropiečių prokalbė · Christianus Cornelius Uhlenbeck ir Pederseno dėsnis ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Dvigarsis ir Pederseno dėsnis ·
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Fonema ir Indoeuropiečių prokalbė · Fonema ir Pederseno dėsnis ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Fonetika ir Indoeuropiečių prokalbė · Fonetika ir Pederseno dėsnis ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Galūnė (kalbotyra) ir Pederseno dėsnis ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Germanų prokalbė ir Pederseno dėsnis ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Indoeuropiečių prokalbė · Hipotezė ir Pederseno dėsnis ·
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Holger Pedersen ir Indoeuropiečių prokalbė · Holger Pedersen ir Pederseno dėsnis ·
Indoarijų kalbos
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.
Indoarijų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoarijų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Indoiranėnų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Indologija
Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, tyrinėjanti Indijos subkontinento istoriją, kultūrąbei lingvistines tradicijas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Indologija · Indologija ir Pederseno dėsnis ·
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Indoeuropiečių prokalbė ir Iranėnų kalbos · Iranėnų kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.
Indoeuropiečių prokalbė ir Ispanų kalba · Ispanų kalba ir Pederseno dėsnis ·
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos garsas · Kalbos garsas ir Pederseno dėsnis ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Pederseno dėsnis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Pederseno dėsnis ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Pederseno dėsnis ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema · Morfema ir Pederseno dėsnis ·
Nuristaniečių kalbos
Nuristaniečių kalbos – viena iš trijų indoiranėnų kalbų šakų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Nuristaniečių kalbos · Nuristaniečių kalbos ir Pederseno dėsnis ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Pederseno dėsnis ir Priešdėlis ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis · Pederseno dėsnis ir Priebalsis ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija · Pederseno dėsnis ir Satemizacija ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys · Pederseno dėsnis ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos · Pederseno dėsnis ir Slavų kalbos ·
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė · Pederseno dėsnis ir Slavų prokalbė ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė · Pederseno dėsnis ir Tarmė ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas · Pederseno dėsnis ir Vietininkas ·
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Pederseno dėsnis ir Vladislavas Ilič Svityčius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Pederseno dėsnis turi 48. Kaip jie turi bendro 37, Jaccard indeksas yra 7.55% = 37 / (442 + 48).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
