Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė turi 164 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Adesyvas, Akūtas, Albanų kalba, Aliatyvas, Alofonas, Andrew Sihler, Anglų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Asmuo (gramatika), August Leskien, August Schleicher, Avestos kalba, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Žemdirbystė, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Būtasis laikas, Bendratis, Beržas, ..., Bernard Comrie, Bukas, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, Dviskaita, Etimologija, Europa, Europinis upinis ungurys, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotalizacija, Glotochronologija, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Hetitų kalba, Hipotezė, Homeras, Iliatyvas, Imperfektas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Iranėnų kalbos, Italikų kalbos, Jerzy Kuryłowicz, Kaityba (kalbotyra), Kalbinis sluoksnis, Kamienas (kalbotyra), Keltų kalbos, Kiaulė, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Kukmedis, Kurganų hipotezė, Laringalų teorija, Latvių kalba, Leksema, Leksika, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lokiniai, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Marija Gimbutienė, Medus, Miguel Villanueva Svensson, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis jautis, Naudininkas, Nuosaka, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Pažyminys, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Perfektas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Protėvynė, Rasmus Rask, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Senovės graikų kalba, Sergejus Starostinas, Siekinys, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Vakernagelio dėsnis, Vardažodis, Vardininkas, Václav Blažek, Vedų kalba, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, Vietovardis, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, William Riegel Schmalstieg, Wolfram Euler, XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1879 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (134 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Baltų prokalbė · Abliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Adesyvas ir Baltų prokalbė · Adesyvas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Baltų prokalbė · Akūtas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba ir Baltų prokalbė · Albanų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Baltų prokalbė · Aliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Alofonas ir Baltų prokalbė · Alofonas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Andrew Sihler
Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.
Andrew Sihler ir Baltų prokalbė · Andrew Sihler ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Baltų prokalbė · Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų prokalbė · Antoine Meillet ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Aoristas ir Baltų prokalbė · Aoristas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų prokalbė · Archaizmas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Baltų prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
August Leskien ir Baltų prokalbė · August Leskien ir Indoeuropiečių prokalbė ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų prokalbė · August Schleicher ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Avestos kalba ir Baltų prokalbė · Avestos kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Avis
Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.
Avis ir Baltų prokalbė · Avis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Baltų prokalbė · Šaknis (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Šauksmininkas ir Baltų prokalbė · Šauksmininkas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Baltų prokalbė ir Įvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis ·
Žemdirbystė
Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.
Baltų prokalbė ir Žemdirbystė · Indoeuropiečių prokalbė ir Žemdirbystė ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Baltų prokalbė · Balsis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų prokalbė · Baltarusių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų prokalbė · Baltijos jūra ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Baltų prokalbė ir Būdvardis · Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Baltų prokalbė ir Būtasis laikas · Būtasis laikas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Baltų prokalbė ir Bendratis · Bendratis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Baltų prokalbė ir Beržas · Beržas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Bernard Comrie
Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.
Baltų prokalbė ir Bernard Comrie · Bernard Comrie ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Bukas
Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.
Baltų prokalbė ir Bukas · Bukas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Cirkumfleksas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Daiktavardis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Dalyvis (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Baltų prokalbė ir Dviskaita · Dviskaita ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Baltų prokalbė ir Etimologija · Etimologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Baltų prokalbė ir Europa · Europa ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Europinis upinis ungurys
* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.
Baltų prokalbė ir Europinis upinis ungurys · Europinis upinis ungurys ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Ferdinand de Saussure ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Filipas Fortunatovas
Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.
Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Filipas Fortunatovas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Fleksinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Baltų prokalbė ir Fonetika · Fonetika ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Baltų prokalbė ir Fonologija · Fonologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt · Frederik Kortlandt ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Baltų prokalbė ir Galininkas · Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Glotalizacija
Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).
Baltų prokalbė ir Glotalizacija · Glotalizacija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Baltų prokalbė ir Glotochronologija · Glotochronologija ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas · Gramatinis laikas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Greville G. Corbett
Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.
Baltų prokalbė ir Greville G. Corbett · Greville G. Corbett ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Baltų prokalbė ir Hetitų kalba · Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų prokalbė ir Hipotezė · Hipotezė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Homeras
Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.
Baltų prokalbė ir Homeras · Homeras ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Baltų prokalbė ir Iliatyvas · Iliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Baltų prokalbė ir Imperfektas · Imperfektas ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Baltų prokalbė ir Indoeuropeistika · Indoeuropeistika ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai · Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos ·
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Iranėnų kalbos ·
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų kalbos ·
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Indoeuropiečių prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Baltų prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) ·
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbinis sluoksnis ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) ·
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Keltų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Keltų kalbos ·
Kiaulė
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Baltų prokalbė ir Kiaulė · Indoeuropiečių prokalbė ir Kiaulė ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas ·
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Indoeuropiečių prokalbė ir Kirčiuotė ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų prokalbė ir Kirtis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis ·
Klevas
180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.
Baltų prokalbė ir Klevas · Indoeuropiečių prokalbė ir Klevas ·
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Baltų prokalbė ir Klitikai · Indoeuropiečių prokalbė ir Klitikai ·
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Baltų prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas · Indoeuropiečių prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas ·
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Baltų prokalbė ir Konjunktyvas · Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas ·
Kukmedis
Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.
Baltų prokalbė ir Kukmedis · Indoeuropiečių prokalbė ir Kukmedis ·
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Baltų prokalbė ir Kurganų hipotezė · Indoeuropiečių prokalbė ir Kurganų hipotezė ·
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Baltų prokalbė ir Laringalų teorija · Indoeuropiečių prokalbė ir Laringalų teorija ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba ·
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Baltų prokalbė ir Leksema · Indoeuropiečių prokalbė ir Leksema ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų prokalbė ir Leksika · Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių raštų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Baltų prokalbė ir Linksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis ·
Lokiniai
Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.
Baltų prokalbė ir Lokiniai · Indoeuropiečių prokalbė ir Lokiniai ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Indoeuropiečių prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra ·
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Baltų prokalbė ir Marija Gimbutienė · Indoeuropiečių prokalbė ir Marija Gimbutienė ·
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Baltų prokalbė ir Medus · Indoeuropiečių prokalbė ir Medus ·
Miguel Villanueva Svensson
Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.
Baltų prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson · Indoeuropiečių prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson ·
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Baltų prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Baltų prokalbė ir Morfema · Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naminė ožka
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.
Baltų prokalbė ir Naminė ožka · Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė ožka ·
Naminė višta
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.
Baltų prokalbė ir Naminė višta · Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė višta ·
Naminis arklys
Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.
Baltų prokalbė ir Naminis arklys · Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis arklys ·
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Baltų prokalbė ir Naminis jautis · Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis jautis ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų prokalbė ir Naudininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Baltų prokalbė ir Nuosaka · Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka ·
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Indoeuropiečių prokalbė ir Olegas Trubačiovas ·
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Baltų prokalbė ir Optatyvas · Indoeuropiečių prokalbė ir Optatyvas ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Baltų prokalbė ir Pažyminys · Indoeuropiečių prokalbė ir Pažyminys ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Indoeuropiečių prokalbė ir Palatalizacija ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Baltų prokalbė ir Papildinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Baltų prokalbė ir Perfektas · Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas ·
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Baltų prokalbė ir Polinksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Polinksnis ·
Ponto stepė
Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.
Baltų prokalbė ir Ponto stepė · Indoeuropiečių prokalbė ir Ponto stepė ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Baltų prokalbė ir Priebalsis · Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Baltų prokalbė ir Priegaidė · Indoeuropiečių prokalbė ir Priegaidė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Baltų prokalbė ir Priesaga · Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis ·
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Baltų prokalbė ir Prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Prokalbė ·
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Baltų prokalbė ir Protėvynė · Indoeuropiečių prokalbė ir Protėvynė ·
Rasmus Rask
Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.
Baltų prokalbė ir Rasmus Rask · Indoeuropiečių prokalbė ir Rasmus Rask ·
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Baltų prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Indoeuropiečių prokalbė ir Rūšis (gramatinė) ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Indoeuropiečių prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Baltų prokalbė ir Sanskritas · Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas ·
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Baltų prokalbė ir Satemizacija · Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Baltų prokalbė ir Semantika · Indoeuropiečių prokalbė ir Semantika ·
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės graikų kalba ·
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Baltų prokalbė ir Sergejus Starostinas · Indoeuropiečių prokalbė ir Sergejus Starostinas ·
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Baltų prokalbė ir Siekinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų prokalbė ir Skolinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos ·
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė ·
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Baltų prokalbė ir Supletyvizmas · Indoeuropiečių prokalbė ir Supletyvizmas ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų prokalbė ir Tarinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Baltų prokalbė ir Tarmė · Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė ·
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Baltų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Vakernagelio dėsnis ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Baltų prokalbė ir Vardažodis · Indoeuropiečių prokalbė ir Vardažodis ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Baltų prokalbė ir Vardininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas ·
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Baltų prokalbė ir Václav Blažek · Indoeuropiečių prokalbė ir Václav Blažek ·
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Baltų prokalbė ir Vedų kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vedų kalba ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Baltų prokalbė ir Veikslas · Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Baltų prokalbė ir Veiksnys · Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir VI amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Baltų prokalbė ir Vietininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas ·
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Baltų prokalbė ir Vietovardis · Indoeuropiečių prokalbė ir Vietovardis ·
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius ·
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Baltų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba ·
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Indoeuropiečių prokalbė ir William Riegel Schmalstieg ·
Wolfram Euler
Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Baltų prokalbė ir Wolfram Euler · Indoeuropiečių prokalbė ir Wolfram Euler ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XIX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų prokalbė ir XX amžius · Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Indoeuropiečių prokalbė ir Zigmas Zinkevičius ·
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1879 m. ir Baltų prokalbė · 1879 m. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė · 3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė
Baltų prokalbė yra 346 santykius, o Indoeuropiečių prokalbė turi 442. Kaip jie turi bendro 164, Jaccard indeksas yra 20.81% = 164 / (346 + 442).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
