Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba
Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba turi 79 dalykų dažni (Unijapedija): Airių kalba, Akūtas, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Įvardis, Balsis, Būdvardis, Bendratis, Britų kalbos, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalelytė, Daugiskaita, Dvigarsis, Europa, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Graikų kalba, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Imperfektas, Indija, Indoeuropiečių kalbos, Ispanų kalba, Italų kalba, Jungtukas, ..., Kalbos dalis, Kalbos garsas, Kamienas (kalbotyra), Keltų kalbos, Kirtis, Klitikai, Konjunktyvas, Kornų kalba, Leksika, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Morfologija (kalbotyra), Nacionalizmas, Nuosaka, Pažyminys, Palatalizacija, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Prancūzų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prieveiksmis, Redukcija (kalbotyra), Semantika, Skaitvardis, Skandinavų kalbos, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Tarinys, Tarmė, Vardažodis, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Velsas, VI amžius, VIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1956 m., 1989 m., 2012 m., 2016 m.. Išplėsti indeksą (49 daugiau) »
Airių kalba
Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.
Airių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Airių kalba ir Valų kalba ·
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Akūtas ir Indoeuropiečių prokalbė · Akūtas ir Valų kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Anglų kalba ir Valų kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Valų kalba ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Šaknis (kalbotyra) ir Valų kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis · Valų kalba ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Balsis ir Valų kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Būdvardis ir Valų kalba ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Bendratis ir Indoeuropiečių prokalbė · Bendratis ir Valų kalba ·
Britų kalbos
Britų kalbos – keltų kalbos, atsiradusios Britanijoje britų prokalbei suskilus po anglosaksų įsiveržimo.
Britų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Britų kalbos ir Valų kalba ·
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Cirkumfleksas ir Indoeuropiečių prokalbė · Cirkumfleksas ir Valų kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Daiktavardis ir Valų kalba ·
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Dalelytė ir Indoeuropiečių prokalbė · Dalelytė ir Valų kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Daugiskaita ir Valų kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Dvigarsis ir Valų kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Indoeuropiečių prokalbė · Europa ir Valų kalba ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Fonetika ir Indoeuropiečių prokalbė · Fonetika ir Valų kalba ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Fonologija ir Indoeuropiečių prokalbė · Fonologija ir Valų kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Galūnė (kalbotyra) ir Valų kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Graikų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Graikų kalba ir Valų kalba ·
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Gramatika ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatika ir Valų kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinė giminė ir Valų kalba ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Gramatinis laikas ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis laikas ir Valų kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis skaičius ir Valų kalba ·
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Imperfektas ir Indoeuropiečių prokalbė · Imperfektas ir Valų kalba ·
Indija
Indija, oficialiai Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma) ir septinta pagal plotą.
Indija ir Indoeuropiečių prokalbė · Indija ir Valų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Valų kalba ·
Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.
Indoeuropiečių prokalbė ir Ispanų kalba · Ispanų kalba ir Valų kalba ·
Italų kalba
Italų kalba (italiano) – viena iš romanų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Italų kalba · Italų kalba ir Valų kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Indoeuropiečių prokalbė ir Jungtukas · Jungtukas ir Valų kalba ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos dalis · Kalbos dalis ir Valų kalba ·
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos garsas · Kalbos garsas ir Valų kalba ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Kamienas (kalbotyra) ir Valų kalba ·
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Indoeuropiečių prokalbė ir Keltų kalbos · Keltų kalbos ir Valų kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis · Kirtis ir Valų kalba ·
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Indoeuropiečių prokalbė ir Klitikai · Klitikai ir Valų kalba ·
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas · Konjunktyvas ir Valų kalba ·
Kornų kalba
Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernowek) – kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kornų kalba · Kornų kalba ir Valų kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika · Leksika ir Valų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Valų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Linksnis ir Valų kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Valų kalba ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Morfologija (kalbotyra) ir Valų kalba ·
Nacionalizmas
Katalonijos nepriklausomybę Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumąir siekianti sujungti šiągrupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Nacionalizmas · Nacionalizmas ir Valų kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Nuosaka ir Valų kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Indoeuropiečių prokalbė ir Pažyminys · Pažyminys ir Valų kalba ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Indoeuropiečių prokalbė ir Palatalizacija · Palatalizacija ir Valų kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys · Papildinys ir Valų kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas · Perfektas ir Valų kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Valų kalba ·
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzų kalba · Prancūzų kalba ir Valų kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Valų kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis · Priebalsis ir Valų kalba ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priegaidė · Priegaidė ir Valų kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Priesaga ir Valų kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Valų kalba ·
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Redukcija (kalbotyra) ir Valų kalba ·
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Indoeuropiečių prokalbė ir Semantika · Semantika ir Valų kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Valų kalba ·
Skandinavų kalbos
Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavų kalbos · Skandinavų kalbos ir Valų kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Valų kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys · Skolinys ir Valų kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys · Tarinys ir Valų kalba ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė · Tarmė ir Valų kalba ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vardažodis · Valų kalba ir Vardažodis ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas · Valų kalba ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Valų kalba ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys · Valų kalba ir Veiksnys ·
Velsas
Velsas – teritorija Britanijos saloje, Jungtinės Karalystės dalis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Velsas · Valų kalba ir Velsas ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius · VI amžius ir Valų kalba ·
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir VIII amžius · VIII amžius ir Valų kalba ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius · Valų kalba ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius · Valų kalba ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XVI amžius · Valų kalba ir XVI amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius · Valų kalba ir XX amžius ·
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir Indoeuropiečių prokalbė · 1956 m. ir Valų kalba ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1989 m. ir Indoeuropiečių prokalbė · 1989 m. ir Valų kalba ·
2012 m.
2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2012 m. ir Indoeuropiečių prokalbė · 2012 m. ir Valų kalba ·
2016 m.
2016 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2016 m. ir Indoeuropiečių prokalbė · 2016 m. ir Valų kalba ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Valų kalba turi 318. Kaip jie turi bendro 79, Jaccard indeksas yra 10.39% = 79 / (442 + 318).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
