Panašumai tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičių seniūnas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Kazimieras Jogailaitis, Kęsgailos, Kražiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Medininkai, Mykolas Kęsgaila, Vilniaus kaštelionas, Zadora, 1440 m., 1451 m..
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas · Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ir Žemaičių seniūnas ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Jonas Kęsgaila · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Jonas Kęsgaila ir Kazimieras Jogailaitis · Kazimieras Jogailaitis ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Kęsgailos
Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Deltuvos Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos.
Jonas Kęsgaila ir Kęsgailos · Kęsgailos ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Jonas Kęsgaila ir Kražiai · Kražiai ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jonas Kęsgaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Medininkai
Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija.
Jonas Kęsgaila ir Medininkai · Medininkai ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Mykolas Kęsgaila
1420 m. Ukmergės bažnyčiai Mykolo Kęsgailos dovanotas varpas. Mykolas Kęsgaila (apie 1405 m. – 1474 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila · Mykolas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Jonas Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ir Vilniaus kaštelionas ·
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Jonas Kęsgaila ir Zadora · Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ir Zadora ·
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1440 m. ir Jonas Kęsgaila · 1440 m. ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
1451 m.
1451 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1451 m. ir Jonas Kęsgaila · 1451 m. ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis panašumų
Palyginimas tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
Jonas Kęsgaila yra 35 santykius, o Mykolas Kęsgaila Valimantaitis turi 48. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 14.46% = 12 / (35 + 48).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: