Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė
Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė turi 47 dalykų dažni (Unijapedija): Antroji Lenkijos Respublika, Chelmo gubernija, Chelmo vaivadija, Habsburgų monarchija, Lenkija, Lenkijos Kongreso karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino gubernija, Liublino vaivadija (1919–1939), Lukuvas, Lukuvo apskritis, Mazovijos vaivadija, Oberostas, Palenkės Biala, Palenkės Bialos apskritis, Palenkės Bialos vaivadija, Palenkės gubernija, Palenkės Mendzyžecas, Palenkės Radzynio apskritis, Palenkės Radzynis, Palenkės vaivadija (1816–1837), Parčevas, Parčevo apskritis, Pietinė Palenkės žemuma, Rusijos imperija, Rykų apskritis, Sedlcų departamentas, Sedlcių gubernija, Terespolis (Lenkija), Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, ..., Trečiasis Reichas, Vakarų Galicija, Vakarinis Bugas, Varšuvos kunigaikštystė, Vlodava, Vlodavos apskritis, XIX amžius, 1795 m., 1816 m., 1837 m., 1844 m., 1867 m., 1912 m., 1939 m., 1945 m., 1975 m., 1999 m.. Išplėsti indeksą (17 daugiau) »
Antroji Lenkijos Respublika
Antroji Lenkijos Respublika – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu.
Antroji Lenkijos Respublika ir Liublino vaivadija · Antroji Lenkijos Respublika ir Pietinė Palenkė ·
Chelmo gubernija
Chelmo gubernija – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1912–1915 m. Centras – Chelmas.
Chelmo gubernija ir Liublino vaivadija · Chelmo gubernija ir Pietinė Palenkė ·
Chelmo vaivadija
Chelmo vaivadija − 1975−1998 m. Lenkijos Liaudies Respublikos ir nepriklausomos Lenkijos teritorijos administracinis vienetas.
Chelmo vaivadija ir Liublino vaivadija · Chelmo vaivadija ir Pietinė Palenkė ·
Habsburgų monarchija
Habsburgų monarchija (dažnai vadinama Austrijos monarchija arba tiesiog Austrija) – teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringų šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m.
Habsburgų monarchija ir Liublino vaivadija · Habsburgų monarchija ir Pietinė Palenkė ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Liublino vaivadija · Lenkija ir Pietinė Palenkė ·
Lenkijos Kongreso karalystė
Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m.
Lenkijos Kongreso karalystė ir Liublino vaivadija · Lenkijos Kongreso karalystė ir Pietinė Palenkė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Liublino vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Pietinė Palenkė ·
Liublino gubernija
Liublino gubernija – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas.
Liublino gubernija ir Liublino vaivadija · Liublino gubernija ir Pietinė Palenkė ·
Liublino vaivadija (1919–1939)
Liublino vaivadija – 1919–1939 m.
Liublino vaivadija ir Liublino vaivadija (1919–1939) · Liublino vaivadija (1919–1939) ir Pietinė Palenkė ·
Lukuvas
Lùkuvas – miestas rytų Lenkijoje.
Liublino vaivadija ir Lukuvas · Lukuvas ir Pietinė Palenkė ·
Lukuvo apskritis
Lukuvo apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Lukuvo apskritis · Lukuvo apskritis ir Pietinė Palenkė ·
Mazovijos vaivadija
Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.
Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija · Mazovijos vaivadija ir Pietinė Palenkė ·
Oberostas
Rytų frontas 1917 m. Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės Oberosto pašto ženklai Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m.
Liublino vaivadija ir Oberostas · Oberostas ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Biala
Radvilų rūmų tvirtovės bokštas Šv. Onos bažnyčia Šv. Antano bažnyčia Palénkės Bialà – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Palenkės Biala · Palenkės Biala ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Bialos apskritis
Palenkės Bialos apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Palenkės Bialos apskritis · Palenkės Bialos apskritis ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Bialos vaivadija
Palenkės Bialos vaivadija − 1975−1998 m.
Liublino vaivadija ir Palenkės Bialos vaivadija · Palenkės Bialos vaivadija ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės gubernija
Palenkės gubernija buvo Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1837–1844 metais.
Liublino vaivadija ir Palenkės gubernija · Palenkės gubernija ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Mendzyžecas
Šv. Mikalojaus bažnyčia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Potockių rūmai Palénkės Mendzýžecas – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Bialos apskrityje.
Liublino vaivadija ir Palenkės Mendzyžecas · Palenkės Mendzyžecas ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Radzynio apskritis
Palenkės Radzynio apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Palenkės Radzynio apskritis · Palenkės Radzynio apskritis ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės Radzynis
Palénkės Rãdzynis – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 60 km į šiaurę nuo Liublino.
Liublino vaivadija ir Palenkės Radzynis · Palenkės Radzynis ir Pietinė Palenkė ·
Palenkės vaivadija (1816–1837)
Palenkės vaivadija buvo viena iš Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės vaivadijų egzistavusi 1816–1837 metais.
Liublino vaivadija ir Palenkės vaivadija (1816–1837) · Palenkės vaivadija (1816–1837) ir Pietinė Palenkė ·
Parčevas
Parčevas – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje; apskrities centras.
Liublino vaivadija ir Parčevas · Parčevas ir Pietinė Palenkė ·
Parčevo apskritis
Parčevo apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Parčevo apskritis · Parčevo apskritis ir Pietinė Palenkė ·
Pietinė Palenkės žemuma
Pietinė Palenkės žemuma - makroregionas esantis rytų Lenkijoje, Mazovijos ir Liublino vaivadijose.
Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkės žemuma · Pietinė Palenkė ir Pietinė Palenkės žemuma ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Liublino vaivadija ir Rusijos imperija · Pietinė Palenkė ir Rusijos imperija ·
Rykų apskritis
Rikų apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Rykų apskritis · Pietinė Palenkė ir Rykų apskritis ·
Sedlcų departamentas
Sedlcų departamentas - vienas iš Varšuvos kunigaikštystės departamentų egzistavęs 1810–1816 metais.
Liublino vaivadija ir Sedlcų departamentas · Pietinė Palenkė ir Sedlcų departamentas ·
Sedlcių gubernija
Sedlcių gubernija – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1867–1912 m. Centras – Sedlcės.
Liublino vaivadija ir Sedlcių gubernija · Pietinė Palenkė ir Sedlcių gubernija ·
Terespolis (Lenkija)
Švč. Trejybės bažnyčia Terespolis – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Terespolis (Lenkija) · Pietinė Palenkė ir Terespolis (Lenkija) ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Liublino vaivadija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Pietinė Palenkė ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Trečiasis Reichas
Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.
Liublino vaivadija ir Trečiasis Reichas · Pietinė Palenkė ir Trečiasis Reichas ·
Vakarų Galicija
Vakarų Galicija arba Naujoji Galicija – Habsburgų monarchijos provincija egzistavusi 1795–1809 metais.
Liublino vaivadija ir Vakarų Galicija · Pietinė Palenkė ir Vakarų Galicija ·
Vakarinis Bugas
Upė prie Nuro miesto Lenkijoje Narevo ir Vakarinio Bugo upių santaka Vakarinis Bugas arba Bugas – upė vidurio Europoje, Narevo upės kairysis intakas.
Liublino vaivadija ir Vakarinis Bugas · Pietinė Palenkė ir Vakarinis Bugas ·
Varšuvos kunigaikštystė
Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.
Liublino vaivadija ir Varšuvos kunigaikštystė · Pietinė Palenkė ir Varšuvos kunigaikštystė ·
Vlodava
Vlodavà – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Vlodavos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Vlodava · Pietinė Palenkė ir Vlodava ·
Vlodavos apskritis
Vlodavos apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Vlodavos apskritis · Pietinė Palenkė ir Vlodavos apskritis ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Liublino vaivadija ir XIX amžius · Pietinė Palenkė ir XIX amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Liublino vaivadija · 1795 m. ir Pietinė Palenkė ·
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1816 m. ir Liublino vaivadija · 1816 m. ir Pietinė Palenkė ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Liublino vaivadija · 1837 m. ir Pietinė Palenkė ·
1844 m.
1844 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1844 m. ir Liublino vaivadija · 1844 m. ir Pietinė Palenkė ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1867 m. ir Liublino vaivadija · 1867 m. ir Pietinė Palenkė ·
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1912 m. ir Liublino vaivadija · 1912 m. ir Pietinė Palenkė ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Liublino vaivadija · 1939 m. ir Pietinė Palenkė ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Liublino vaivadija · 1945 m. ir Pietinė Palenkė ·
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1975 m. ir Liublino vaivadija · 1975 m. ir Pietinė Palenkė ·
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1999 m. ir Liublino vaivadija · 1999 m. ir Pietinė Palenkė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė panašumų
Palyginimas tarp Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė
Liublino vaivadija yra 129 santykius, o Pietinė Palenkė turi 121. Kaip jie turi bendro 47, Jaccard indeksas yra 18.80% = 47 / (129 + 121).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Liublino vaivadija ir Pietinė Palenkė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
